Baltijos šalių žemės ūkio ministrų bendradarbiavimas tęsiasi

Vasario 1 dieną Malpilyje (Latvija) vykusiame posėdyje Baltijos šalių žemės ūkio ministrai – Laimdota Straujuma (Latvija), Vigilijus Jukna (Lietuva) ir Helir-Valdor Seeder (Estija) – išsakė savo poziciją dėl svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos bendrų aspektų.

Susitikimo metu ministrai sutarė ir toliau siekti stiprios ir solidarios BŽŪP, kuri pasirengusi priimti dabarties ir ateities iššūkius bei susidoroti su išsiplėtusiomis naujosios BŽŪP užduotimis ir tikslais. Tam būtina siekti subalansuoto BŽŪP biudžeto. Ministrų teigimu, pasiūlyti BŽŪP biudžeto karpymai yra sunkiai suvokiami, kadangi ūkininkai ir taip yra nuolat įtakojami didelių gamybos kaštų ir rinkų nepastovumo.

Ministrai diskutavo ir itin aktualiu tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimu. Pasak jų, atsižvelgiant į specifinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos situaciją, būtina imtis ambicingesnių planų ir sparčiau įgyvendinti tiesioginių išmokų konvergenciją tarp valstybių narių.

Kalbėdami apie „žalinimą“, ministrai išsakė nuomonę, kad jis turėtų užtikrinti kuo daugiau lankstumo ir įvairesnio panaudojimo galimybių skirtingoms valstybėms narėms ir tuo pačiu nedidintų administracinės naštos nei ūkininkams, nei valstybei.

Diskutuodami apie kaimo plėtrą, ministrai pabrėžė jos svarbą išlaikant gyvybingas kaimo vietoves visoje ES. Dėl šios priežasties sunku pateisinti bet kokius nacionalinio voko mažinimus kaimo plėtrai po 2013 metų. Ministrų teigimu, šie kaimo plėtros lėšų karpymai keltų pavojų ES aplinkosaugos tikslams,  panaikintų dėl BŽŪP pastaraisiais metais pasiektą pažangą, darytų neigiamą įtaką kaimo vietovių ūkio augimui, darbo vietų išlaikymui bei kūrimui.

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai akcentavo, kad bendras susitarimas dėl daugiametės finansinės programos itin svarbus, norint laiku įgyvendinti naująją BŽŪP. Tai leistų ūkininkams planuoti darbus remiantis stabiliomis sąlygomis ir dabartinės politikos tęstinumu.

Žemės ūkio ministerijos informacija