Lietuva “Žaliojoje savaitėje”: puikios kokybės produkcija ir pastarimai dėl žemės ūkio ateities

2013 m. sausio 16-20 d. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, drauge su žemės ūkio ministru prof. Virgilijum Jukna bei oficialia Lietuvos žemdirbiškų organizacijų atstovų ir verslo lyderių delegacija lankėsi parodoje „Žalioji savaitė 2013“ Berlyne. Šioje tarptautinėje žemės ūkio sektoriaus parodoje Lietuva savo nacionalinę ekspoziciją įrengė jau 11 kartą.

Šiemet savo gaminius, maisto produktus ir tautinį paveldą pristatė pagrindinės šalies mėsos ir pieno perdirbimo įmonės, buvo pristatoma alaus gamyba, demonstruojamas šakočių kepimas, ekologiškos duonos ir pyragų gamyba, ekologinio ožkų ūkio sūriai, veliami veltiniai batai. Savo rankomis sukurtus gaminius demonstravo Lietuvos ūkininkių draugijos amatininkės, Lietuvos kaimo turizmo asociacija kvietė pasisvečiuoti mūsų gražioje šalyje, stebtelėti prie Lietuvos stendo ragino ir neįprasta vokiečių ausiai nuotaikinga lietuviška muzika – skrabalininkas Regimantas Šilinskas, kurio atliekami kūriniai sulaukia išskirtinių ovacijų.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad Lietuvos nacionalinis stendas – gražiausias visoje parodoje: „Stendo akcentas yra mūsų aukštos kokybės produktai, o vinis – be abejo visus pakerintys skrabalininko Remigijaus Šilinsko skrabalais išgaunami muzikos garsai. Manau, kad parodos metu pamatome tai, kas nematoma, apie tai pradedama diskutuoti praėjus kuriam laikui“. Rūmų pirmininkas pastebėjo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į rinkų plėtrą: „Svarbu, kad ūkininkas ne tik sau užsidirbtų, bet neštų pelną ir šaliai“ – kalbėjo A.Stančikas.

Parodos metu susitikę trijų Baltijos valstybių žemės ūkio ministrai – prof. Vigilijus Jukna (Lietuva), Laimdota Straujuma (Latvija), Helir Valdor Seeder (Estija), diskutuodami apie tolimesnį bendradarbiavimą derybose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) 2014-2020 m. bei dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, susitarė ir toliau laikytis glaudaus bendradarbiavimo rengiant ir tarpusavyje derinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas derybose dėl DFP ir BŽŪP reformos. Ministrai sutarė, kad turi būti formuojamas adekvatus, įsipareigojimus ir ateities iššūkius atitinkantis ES biudžetas, o ypatingai jo dalis, skirta BŽŪP finansuoti. Būtina atsižvelgti į naujajai BŽŪP keliamus svarbius strateginius tikslus, t.y. ne tik spręsti apsirūpinimo maistu problemą užtikrinant gyvybingą maisto produktų gamybą, bet ir užtikrinti „žaliąjį“ augimą, darnų teritorinį vystymąsi.

Taip pat ministrai sutarė, kad ypatingai svarbu siekti, kad šiuo metu egzistuojantys ryšiai su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, pradedant jau 2014 m. būtų kaip galima greičiau panaikinti. Perskirstant tiesioginę paramą turi būti atsižvelgta ne tik į rodiklius, tokius kaip darbo užmokesčio lygis ar perkamoji galia, kurie netiesiogiai atspindi esamus skirtumus, bet ir į atskirties, diskriminavimo mažinimo, našumo didinimo bei efektyvesnio išteklių naudojimo ir kitų tikslų, nustatytų Lisabonos sutartyje, įgyvendinimo būtinybę mažesnio ekonominio ir technologinio išsivystymo valstybėse narėse. Sutarta siekti, kad kuo greičiau tiesioginė parama visoms valstybėms narėms būtų paskirstyta teisingai ir tolygiai, jų ūkininkams užtikrinant galimybę veiklą vykdyti vienodomis ekonominėmis ir konkurencinėmis sąlygomis.

Kaimo plėtros politika sudaro svarbią ,,Europa 2020“ strategijos dalį bei užtikrina investicijas, reikalingas žemės ūkio konkurencingumo didinimui, aplinkos apsaugai, darbo vietų kūrimui bei gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimui. Todėl siekiant užtikrinti tolygią Europos regionų, įskaitant ir kaimiškąsias vietoves, plėtrą, ypač svarbu, kad parama kaimo plėtrai nemažėtų mažiau išsivysčiusiems regionams, kuriems ES parama yra itin svarbi ir reikalinga tolesnei pažangai vykdyti. Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministerijų vadovai ketina paremti šį pusmetį ES pirmininkaujančios Airijos siekius ieškant politinio susitarimo (kompromiso) dėl BŽŪP reformos.

Tradiciškai pirmąją parodos dieną Lietuvos stende apsilankė Vokietijos žemės ūkio ministrės Ilse Aigner vadovaujama delegacija. Svečiai pavaišinti tautinio paveldo lietuviškais vaistais nuo visų ligų, pagamintais ir 27 žolelių – „3 Devyneriomis“, lietuviška ekologiška duonele, sūriu ir kindziuku. Pristatyta Lietuvos ekspozicija – kokybiški, pagaminti pagal senas tradicijas turinčius receptus lietuviški patiekalai ir gėrimai, tradiciniai amatai. Nors šis vizitas buvo gana trumpas (vokiečių delegacija kasmet apsilanko visų parodoje dalyvaujančių šalių stenduose), tačiau šiltas ir malonus jaukioje lietuviškoje medinėje „trobelėje“, kuri pirmą kartą šiemet dekoruota Pamario krašto amatininko Lauryno Juodeškos vėtrungėmis. Tai įspūdingą istoriją menančios dekoracijos – Kuršmarių vėtrungės, vietinių gyventojų dar vadinamos vėlukais, neturinčios panašių analogų pasaulyje.

Tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Laimutė Sadauskienė į parodą atvyko su specialia šakočio kepimo įranga – pirmą kartą parodos metu demonstruojamas šio nacionalinio gaminio kepimo procesas. Amatininkė Laima Mačionienė taip pat demonstravo savo amatą – veltinius, kurių kūrimo procesas sulaukė gausaus būrio susidomėjusių lankytojų.

Pirmą kartą parodoje dalyvavo Dalia Ėmužytė su savo gaminama produkcija – ekologinio ožkų ūkio sūriais. Ūkininkė didžiavosi ne tik savo produkcija, bet ir puikią nuotaiką keliančia puošmena – kepure, imituojančia ožkelės galvą. Šeimyninis duetas – tėvas ir sūnus – pirmą kartą parodoje pristatė Petro agurkus.

A.Grigonio IĮ, UAB „Butautų dvaro bravoras“ vaišino įvairiausiomis alaus rūšimis, o Lietuvos kaimo turizmo asociacija reprezentavo šalį kaip nuostabų kraštą atostogoms praleisti.

Stambiųjų šalių įmonių – AB „Krekenavos agrofirma“, , ŽŪB „Delikatesas“, BIOVELA Group (UAB „Utenos mėsa“), UAB „Agrovet“, AB „Žemaitijos pienas“ atstovai džiaugėsi galimybe dar kartą pasaulio rinkai pristatyti savo produkciją. Ne pirmus metus dalyvaujančios UAB „Saimeta“, Audronės Žilienės mėsos gaminius parodoje apsilankę žmonės jau puikiai pažino. „Kai kelis metus iš eilės čia nedalyvavau, o paskui nusprendžiau atvykti, sulaukiau klausimų, kur buvau dingusi“, – dėmesiu džiaugėsi UAB „Saimeta“ direktorė Vita Stankevičienė.

Berlyne sausio 18-27 dienomis vykstanti tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2013“ 26 paviljonuose užėmė 115 tūkst. kv.m. ploto. Apie 100 tūkst. maisto gaminių, tūkstančiai rūšių gyvūnėlių, daugiau kaip 360 tūkst. žydinčių augalų, įvairiausių šalių nacionalinių pasirodymų ir teminių renginių – visa tai buvo galima išvysti didžiausiame pasaulyje vartotojams skirtame agrarinio sektoriaus, maisto ir sodininkystės renginyje. Kaip teigia patys organizatoriai, šiemet sulaukta gausiausio dalyvių skaičiaus per visą parodos gyvavimo istoriją, nuo pat 1926 m. – 1 630 dalyvių atvyko net iš 67 pasaulio valstybių. Kai kurioms šalims šis apsilankymas pirmasis – Sudanas ir Kosovas tik šiemet savo produkcija bandys vilioti gausų lankytojų būrį.

Parodos partnerė šiais metais – Olandija – mini 60 metų dalyvavimo parodoje sukaktį. Jos moto šiais metais – „Kokybė auga Olandijoje” („Quality grows in Holland”). Pirmą kartą su savo produkcija parodoje 1953 m. apsilankiusi šalis yra pagrindinė Vokietijos prekybos partnerė žemės ūkio sektoriuje. Olandija į Vokietiją eksportuoja 26 proc. žemės ūkio produkcijos, o pastaroji į Olandiją – 19 proc. Tarp populiariausių gaminių: Frau Antje sūrių rinkinys, bintje bulvės ir olandiški baklažanai, Vokietijos rinkai pristatyti dar 1975 metais.

Dėmesio sulaukė ir ŽŪR nariai – Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidą Juodsnukį 60-mečio proga pasveikino žemės ūkio ministras prof. V.Jukna sukaktuvininkui padėkojęs už glaudų bendradarbiavimą bei indėlį skatinant šeimos ūkių plėtrą.

ŽŪR info