Visų trijų Baltijos šalių žemdirbiai, pernai rudenį į Briuselį nuvežę “Baltijos traktorių” ruošiasi naujai protesto akcijai. 2013 m. vasario 7 d., vykstant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, kuriame bus deramasi dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos, žemdirbiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos reikalaus teisingos ir sąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį Baltijos žemdirbių traktavimą skirstant tiesiogines išmokas.

Kaip sako LR žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Baltijos šalių žemdirbiai nesiruošia taikstytis su tolesne diskriminacija. “Šiuo metu 3 Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis. Tačiau, bendrieji žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos Baltijos šalyse yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni, negu kitose ES šalyse. Vienodi ir aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – kurie, beje, yra griežčiausi pasaulyje. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra pernelyg sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje. Tokios sąlygos žlugdo mūsų šalių žemės ūkį” – kalba A.Stančikas

Baltijos šalių žemdirbiai, įvertinę bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaraciją, pasirašytą 2012 m. sausio 20 d. Berlyne, ir bendrą Baltijos šalių peticiją, kurią pasirašė beveik 100 000 Baltijos šalių piliečių ir kuri 2012 m. birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martin Schultz, o 2012 m. lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai, reikalauja:

1. Stiprus ir sąžiningas BŽŪP 2014-2020 m. biudžetas turi užtikrinti maisto produktų tiekimą, darbo lygį kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių konkurencingumą ir stabilumą, kuris padėtų pasitikti ateities iššūkius;
2. Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, turi būti lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas;
3. Biudžetas turi užtikrinti reikiamą finansavimą tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtros politikai. Turi būti skatinama tvari žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtra Europos Sąjungoje. Tam, kad būtų žymiai pagerinta Baltijos šalių žemės ūkio struktūra, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis, nei yra dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2007-2013). 

Baltijos šalių žemdirbiai tiki, kad bendromis pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris didintų visuomenės pasitikėjimą žemės ūkiu ir aiškiai parodytų, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo aplinkybes ir sąlygas.

ŽŪR informacija