Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente

2013 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkai Sigitas Dimaitis bei Bronius Markauskas, drauge su Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijų atstovais, susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai – pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos.

ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, jog susitikimai su valstybių vadovais surengti norint pagrįsti reikalavimus dėl naujojo finansinio laikotarpio. “Visų trijų Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis; be to, bendrieji žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos Baltijos šalyse yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni, negu kitose ES šalyse. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje. Mes pabrėžiame, jog konkurencija ES rinkoje turi būti sąžininga, reikia išvengti rinkos iškraipymų” – kalbėjo A.Stančikas. Baltijos šalių žemdirbių atstovai su Prezidente aptarė savo ligšiolinius veiksmus – žemdirbių organizacijų atstovai dažnai susitinka Baltijos šalių taryboje, kur formuluojama bendra visų 3 šalių organizacijų pozicija dėl BŽŪP.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog Europai išgyvenant finansinius sunkumus, didžiausias įmokas mokančios šalys narės siūlo mažinti bendrą ES biudžetą, todėl derybos bus sudėtingos. „Mes, visos trys Baltijos šalys, turime laikytis kartu ir vieningai ginti savo interesus. Bendromis jėgomis sieksime, kad būtų mažinami didžiuliai žemės ūkio išmokų skirtumai tarp ES narių ir mūsų žemdirbiai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Laukia sunkios derybos, todėl tvirtas Jūsų palaikymas yra labai svarbus siekiant geriausio rezultato”, - sakė Prezidentė.

Šalies vadovė padėkojo Baltijos šalių ūkininkams už palaikymą Briuselyje lapkritį vykusiose pirminėse derybose.

Žemdirbiai taip pat pažymėjo, jog tiesioginių išmokų paskirstyme slypi dar viena problema – išmokų vokas formuojamas pagal 2009 m. deklaruotą žemę, tačiau šiuo metu, įsisavinus apleistas žemes, Lietuvoje šis plotas išaugo. Prezidentė teigė, jog tai – svarbi problema ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

Prezidentė pabrėžė, jog ypatingai svarbu, kad sprendimai dėl daugiametės finansinės perspektyvos būtų priimti šiais metais.

Žemdirbių atstovai Prezidentei įteikė savo poziciją, kurioje teigiama, jog Baltijos šalių žemdirbiai, įvertinę bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaraciją, pasirašytą 2012 m. sausio 20 d. Berlyne, ir bendrą Baltijos šalių peticiją, kurią pasirašė beveik 100 000 Baltijos šalių piliečių ir kuri 2012 m. birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martin Schultz, o 2012 m. lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai, reikalauja stipraus ir sąžiningo BŽŪP biudžeto daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2014-2020):

1. Biudžetas turi užtikrinti maisto produktų tiekimą, darbo lygį kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių konkurencingumą ir stabilumą, kuris padėtų pasitikti ateities iššūkius;

2. Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, turi būti lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas;

3. Biudžetas turi užtikrinti reikiamą finansavimą tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtros politikai. Turi būti skatinama tvari žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtra Europos Sąjungoje. Tam, kad būtų žymiai pagerinta Baltijos šalių žemės ūkio struktūra, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis, nei yra dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2007-2013.

Baltijos šalių žemdirbiai tiki, kad bendromis pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris didintų visuomenės pasitikėjimą žemės ūkiu ir aiškiai parodytų, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo aplinkybes ir sąlygas.

ŽŪR ir Lietuvos Respublikos Prezidentės spaudos tarnybos informacija

Nuotraukos - Džojos Gundos Barysaitės.