Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai susitiks su Lietuvos Respublikos Prezidente

2013 m. sausio 15 d. 13 val. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkai Sigitas Dimaitis bei Bronius Markauskas, drauge su Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijų atstovais, susitiks su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai – pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos.

Visų trijų Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis; be to, bendrieji žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos Baltijos šalyse yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni, negu kitose ES šalyse. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje. Baltijos šalių žemės ūkio organizacijos pabrėžia, jog konkurencija ES rinkoje turi būti sąžininga, reikia išvengti rinkos iškraipymų.

Įvertinę bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaraciją, pasirašytą 2012 m. sausio 20 d. Berlyne, ir bendrą Baltijos šalių peticiją, kurią pasirašė beveik 100 000 Baltijos šalių piliečių ir kuri 2012 m. birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martin Schultz, o 2012 m. lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai, Baltijos šalių žemės ūkio organizacijos reikalauja stipraus ir sąžiningo BŽŪP biudžeto daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2014-2020):

1. Biudžetas turi užtikrinti maisto produktų tiekimą, darbo lygį kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių konkurencingumą ir stabilumą, kuris padėtų pasitikti ateities iššūkius;

2. Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, turi būti lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas;

3. Biudžetas turi užtikrinti reikiamą finansavimą tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtros politikai. Turi būti skatinama tvari žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtra Europos Sąjungoje. Tam, kad būtų žymiai pagerinta Baltijos šalių žemės ūkio struktūra, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis, nei yra dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2007-2013.

Baltijos šalių žemdirbiai tiki, kad bendromis pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris didintų visuomenės pasitikėjimą žemės ūkiu ir aiškiai parodytų, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo aplinkybes ir sąlygas.

ŽŪR informacija