Žemės ūkio rūmuose diskutuota apie kooperaciją Lietuvoje
2012 m. lapkričio 27 d. Žemės ūkio rūmų priesalyje įvyko žemės ūkio kooperatyvų konferencija „Iššūkiai kooperacijai žemės ūkyje naujuoju programiniu laikotarpiu“. Konferencijos dalyvius sveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, pranešimus skaitė LR žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pečiuliauskas, Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento projektų vertinimo skyriaus vedėja Giedrė Puidokienė, Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas, asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus, Latvijos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos atstovė Evija Gunika. Taip pat konferencijoje dalyvavo įvairių Lietuvos kooperatyvų – “Vilkaviškio grūdai”, „Joniškio aruodas“,„Lit-koop“, „Pieno gėlė“, „Ėriškių pienas“, „Peno puta“, „Agrolit“, „Agroaves group“, „Lietuviško ūkio kokybė“, atstovai.
Kooperatininkus sveikinęs ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, jog ši konferencija turi dvejopą paskirtį – drauge žiūrima į praėjusio laikotarpio pasiekimus, bei bandoma prognozuoti, kaip kooperatyvai gyvens ateityje. “Lietuvoje kooperacijos istorija nėra ilga, skaičiuojame ne šimtmečius, kaip kitos šalys, o tik kelis dešimtmečius. Tačiau įvairūs iššūkiai skatina mus kooperuotis„ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas ir pasidžiaugė, kad Lietuvos kooperatyvai glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninės Latvijos kooperatyvais. ŽŪR pirmininkas konferencijos dalyviams palinkėjo gerų sprendimų ir vaisingų diskusijų.
LR žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pečiuliauskas pristatė pranešimą apie kooperacijos plėtrą ir skatinimą naujuoju programiniu laikotarpiu, apžvelgė Kooperacijos būklę ir plėtros perspektyvas. Pasak pranešėjo, šiuo metu šalies žemės ir maisto ūkio sektoriuje veiklą sėkmingai vykdo daugiau nei 220 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tačiau vertinti kooperacijos reikšmę, jos vaidmenį, naudą žemės ūkio produkcijos gamintojams remiantis vien tik dabar esamu jų skaičiumi,
ir jo pokyčiais per praėjusį laikotarpį nederėtų. Tam, kad būtų galima tinkamai suformuoti kooperacijos plėtros skatinimo formas ir principus naujajame finansiniame laikotarpyje, svarbu atsižvelgti ne tik į kooperatyvų skaičių, bet ir į narių, sudarančių kooperatyvus, skaičių, susikooperavusių ūkininkų, procentinę dalį, kooperatyvų vykdomos veiklos pobūdį bei sritis, vykdomos veiklos mastus, iki šiol taikytų rėmimo formų bei principų efektyvumą, pasiektus skatinimo rezultatus, daugelį kitų dalykų.
Pastaruoju metu į sėkmingai veikiančius kooperatyvus yra susivieniję per 10 tūkst.
šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų.
Pranešėjas taip pat pažymėjo, jog kooperacijos procesui šalies žemės ūkyje per pastaruosius du dešimtmečius vienareikšmiai buvo būdingos dvi teigiamos tendencijos. Pirmoji pasireiškė tuo, kad nuolat didėjo procentinė kooperuotų žemdirbių dalis. Ji žemės ūkio sektoriaus mastu viršija 10 proc. Tokią tendenciją iš esmės lėmė tai, kad sparčiai mažėjant bendram žemės ūkio produkcijos gamintojų skaičiui, žemdirbių, kurie yra kooperatyvų nariai, skaičius nemažėjo ir išliko maždaug toks pat. Ši tendencija liudija, kad kooperacijos reikšmė ir vaidmuo šalies žemdirbių tarpe nuolat augo.
Antroji tendencija pasireiškė tuo, kad narių KB(K) struktūra keitėsi „stambiųjų“ ūkininkų naudai. Šį procesą lėmė tai, kad pirmieji į KB(K) pradėjo jungties „smulkieji“ ūkininkai, kurie iš žemės ūkio gamybos traukiasi sparčiau ne kiti, ir tai, kad kooperuojasi vis daugiau „stambių“ ūkininkų, ypač pastaruoju metu.
Pranešėjas pažymėjo, kad nauji kooperatyvai per praėjusį laikotarpį, ypač per 2010–2011-jų metų laikotarpį, daugiausia kūrėsi pagrindiniuose žemės ūkio sektoriuose, t. y. pieno ir grūdų sektoriuose. Ši aplinkybė ne tik rodo, kad ūkininkai jau patikėjo kooperacija, bet ir liudija tai, kad kooperacija, apimdama du pagrindinius žemės ūkio sektorius – pieno ir grūdų ūkių sektorius – tampa svarbia sudedamąja viso žemės ūkio plėtros dalimi.
Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento projektų vertinimo skyriaus vedėja Giedrė Puidokienė apžvelgė paramos priemones, skirtas kooperacijos plėtrai, ir jų įgyvendinimą 2007-2013 m. laikotarpiu. Pagrindinės priemonės, kuriomis naudojasi kooperatyvai, yra žemės ūkio valdų modernizavimas, žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, miškų ekonominės vertės didinimas, parama verslo kūrimui ir plėtrai, perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos. Pasak pranešėjos, kooperatyvų paraiškos kartais būna atmetamos todėl, kad kooperatyvai neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų; neturi įregistruotos žemės ūkio valdos teisės aktų nustatyta tvarka; kooperatyvo dydis neatitinka priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įmonei keliamų reikalavimų (mikro, maža, vidutinė); neužtikrinamas projekto finansavimo šaltinis; kooperatyvai nebūna pripažinti žemės ūkio kooperatyvais teisės aktų nustatyta tvarka; nepabaigtas ankstesnis projektas priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka; projekte pasirinkta vykdyti veikla nėra remtina pagal atitinkamą priemonę; nepilnai atsakoma į Agentūros siunčiamus paklausimus arba atsakymai nepateikiami ir paskatino kooperatyvus naudotis jiems prieinama parama.
Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus kalbėjo apie kredito unijų ir žemės ūkio kooperatyvų bendradarbiavimo galimybes. Pasak jo, kooperatyvai kredito unijose gali naudotis tokiomis paslaugomis, kaip plačios finansavimo galimybės - maksimali paskolos suma 4 mln. Lt; mažiausi paslaugų įkainiai, paprastas ir patogus įmonės lėšų valdymas, darbo užmokesčio pervedimas darbuotojams, kreditai apyvartinėms lėšoms ir investicijoms, pinigų pervedimai Litais ir Eurais, pinigų valdymas „i-unijos“ pagalba, terminuotų lėšų sąskaitos. 2013 m. kredito unijos kooperatyvams pasiūlys kredito korteles kooperatyvo nariams, kurios bus išduodamos nemokamai, kredito limitas - 2 mėn. kooperatyvo nario gaunamų pajamų suma. Esant didesnei kredito sumai reikalingos papildomos užtikrinimo priemonės, o maksimali kredito suma 20000 Lt. Taip pat pristatytas specialus kooperatyvo paketas 3 metams, į kurį įeina 20 % aukštesnės palūkanos už indėlius, 30 % mažesnis paskolos išdavimo mokestis, ir 40 % mažesnis garantijos suteikimo mokestis.
Konferencijos antrojoje dalyje pasisakė patys kooperatyvų nariai. Kooperatininkai pradėjo formuluoti konferencijos rezoliuciją. Šis dokumentas koncentruosis į aktualiausią kooperatyvams klausimą – kooperatyvų pripažinimo taisyklių tobulinimą. Taip pat diskutuota dėl bendro trąšų pirkimo kooperatyvo nariams.
ŽŪR informacija