Šeimos ir ūkininko gerovė

Vietoj to, kad Lietuvos kaime būtų tūkstančiai realiai pragyvenančių šeimų augintojų, liko tik sugebėję įsisukti į paramų, subsidijų ir paskolų verpetus.

Kodėl atiduodame maisto tiekimo kontrolę tiems, kuriems rūpi daugiausia pelnas, o ne paprastas, kasdienis žmogaus gyvenimas? Kodėl kenčiame maisto kainų augimą ir dar tuo pat metu subsidijuojame nuo naftos monopilijų ir pasaulinių žaliavų kainų svyravimų priklausomus augintojus?

Norėdami neleisti manipuliuoti maisto produktų kainomis, sustabdyti itin pavojingų genetiškai modifikuotų produktų plitimą, maisto užterštumą ir nepilnavertiškumą, privalome kurti ir palaikyti mažos apimties, šeimos jėgomis apdirbamus, nemechanizuotus, efektyvius ir darnius ūkius.

Tik palaikydami mažus šeimos ūkius galime ne tik patys kontroliuoti sau ir savo šeimai švarų ir kokybišką maistą, bet ir realiai keisti pavojingą ir žalingą mūsų sveikatai ir aplinkai, maisto tiekimo sistemą.

Įsivaizduokite šeimas, ūkininkus siūlančius tik pačios aukščiausios kokybės produkciją už realią, prieinamą kainą. Gyvą kaimą Lietuvoje, kuriame kaupiama patirtis ir žinios apie augalų gyvenimą, natūraliai gamtoje augančius turtus, natūralius gydymo būdus. Šeimas kurios pragyvendamos iš nedidelio žemės plotelio saugo jį kaip gyvybiškai svarbų šeimos ir asmeniškai aptarnaujamų valgytojų bendruomenės maisto šaltinį – mažą žemės lopinėlį visų mūsų ateičiai.

www.ateitiesukiai.lt  inf.