Aktinidijos - ne tik sodo puošmena

Mokslininkų ir ūkininkų bendradarbiavimas Lietuvoje turi gilias istorines tradicijas. Jos nuolat atnaujinamos ir tobulinamos. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Pomologijos (lot. k. pomum – vaisiai) sode rugpjūčio 10 d. įvyko lauko dienų seminaras "Aktinidijų plantacijų įveisimas ir jos priežiūra". Tai įdomus seminaras, į kurį ūkininkaujančius ir norinčius pradėti ūkininkauti pakvietė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga kartu su ASU, asociacija "Slėnis Nemunas bei VDU botanikos sodu.

Seminaras įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos (ES) remiamą projektą „Perpspektyvių vaistinių augalų auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant saulės energiją, sklaida“.

Renginio dalyviai turėjo galimybę išklausyti tikrai išsamų doc. dr. Viktoro PRANCKIEČIO (ASU Sodininkystės ir daržininkystės katedra) prenešimą. 

Aktinidija – tai tarsi mini kiviai – maistinga, gardi uoga, kuri tikrai savo skoniu nenusileidžia kitoms uogoms. Aktinidijos tėvynė – Rytų Azija.  Lietuvoje aktinidija pradėta auginti maždaug prieš šimtą metų,  pasaulyje populiariausios kiniškos aktinidijos, tačiau vėsiam klimatui auginamos kitos jų rūšys – margalapė ir smailialapė aktinidija. Aktinidija – dvinamis kryžmadulkis augalas, jų būna ir moteriškos ir vyriškos giminės. Taigi norint, kad šie augalai derėtų, būtina pasisodinti ir vienų, ir kitų. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas minėjo jog labiausiai vertinama aktinidijų savybė – itin didelis vitamino C kiekis, kuris sudaro net 1 proc. visos uogos masės. Aktinidijų uogose vitamino C yra tiek pat, kiek ir erškėtuogėse, 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose, 20 kartų – nei citrinose, net 40 kartų – nei obuoliuose ir 200 kartų daugiau negu vynuogėse. Pasak V.Pranckiečio, kad organizmas gautų pakankamai vitamino C, žmogui per parą užtektu suvalgyti vieną didelę aktinidiją – (~3,5 g.) .

Lauko dienoje mokslininkai parodė aktinidijų laukus, dėstė kaip turėtų būti paruošiama dirva, kokia sodinimo tvarka. Taip pat savo patirtimi auginant aktinidijas dalinosi ir ūkininkas Jonas MATELIS. Žoliniams ir vaistinams augalams mūsų krašte yra palankios sąlygos. Aišku, reikia daugiau informacinės sklaidos ir žmonių noro aktyviau imtis vaistažolininkystės ir kitokių ūkininkavimo formų.

Ateityje numatome rengti panašius seminarus bei lauko dienas susijusias su aktinidijų auginimu. Visa informacija apie būsimus seminarus bus talpinama internete www.seimosukiai.lt  -> renginiai/seminarai

Keletas akimirkų iš lauko dienos:

LŠŪS inf.