Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos 2014 m. tarptautinė veikla

2014-12-23 10:51

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos veikla tarptautiniame kontekste

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS), nuo 2002 m. būdama visateisė Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) narė, kasmet aktyviai dalyvauja visuose šios tarptautinės organizacijos renginiuose, turi galimybę keistis informacija, semtis gerosios patirties, turės įtakos priimamiems ES teisės aktams.

Derlingi darbais Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovams buvo ir besibaigiantys 2014 metai.

 

„Žalioji savaitė“ – naujos idėjos ateities veiklai

Jau ketvirtus metus LŠŪS savo nariams organizuoja dalykinę kelionę-seminarą į Berlyne rengiamą tarptautinę maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodą „Žalioji savaitė“. Šiais metais į ją vyko per 30 ūkininkų kooperatyvų narių ir smulkių kaimo verslininkų iš visos Lietuvos. Pagal iš anksto su Žemės ūkio ministerija suderintą programą, LŠŪS atstovai dalyvavo susitikimuose su Vokietijos, Airijos, Nyderlandų, Slovakijos, Italijos visuomeninių žemdirbių organizacijų atstovais, smulkiaisiais gamintojais, žemės ūkio produkcijos perdirbėjais.

Su prof. dr. Dirku Engelhartu (Dirk Engelhardt) ir prof. dr. Julianu Vosu (Julian Voss) iš Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės sutarta toliau tęsti šviečiamąjį-konsultacinį darbą Lietuvoje pagal keturšalį Vokietijos ir Lietuvos projektą „Kooperatinių struktūrų plėtros kaimo vietovėse skatinimas“. Mokslininkai pažadėjo pagal iš anksto suderintas temas parengti mokslinius pranešimus kooperacijos plėtros ir logistikos vystymo temomis, apžvelgti tarptautiniame kontekste ateities žemės ūkyje perspektyvas.

Pabendrauta ir su atsakingais žmonėmis iš Lietuvos. Tuomet dar žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna atkreipė dėmesį į vidutinių šeimos ūkių svarbą plėtojant ir užtikrinant sėkmingą sveikų maisto produktų auginimą ir pateikimą. Diskusijoje dalyvavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius  Jonas Milius, su kuriuo buvo aptartas saugus maisto pristatymas vartotojui. Buvo svarstoma, koks žemės ūkio produkcijos įpakavimas yra saugiausias ir patogiausias tiek gamintojui, tiek vartotojui. Tartasi, kokia žemės ūkio produkcijos ženklinimo sistema padėtų rinkoje užtikrinti saugią ir būtiną informaciją vartotojui.

 

Svarstomos prekybos ir investicijų tarp ES ir JAV galimybės

Didžiausias ir svarbiausiais Europos žemės savininkų organizacijos renginys yra kasmet Briuselyje organizuojami žemės ūkio ateities forumai. Šiemet 7-ajame forume per pusantro tūkstančio dalyvių iš viso pasaulio nagrinėjo dvi pagrindines temas: tvarios maisto produktų gamybos plėtojimo kryptis ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo tarp ES ir JAV galimybes.

ES aplinkos apsaugos komisaras Janezas Potočnikas (Janez Potočnik) forume akcentavo naują pasaulio problemą – žmonijos gimstamumo ir gausėjimo tempai pranoksta maisto gamybos intensyvumą. Todėl pagrindinis uždavinys pasaulio žemės ūkiui – kaip turint vis mažiau kokybiškos dirbamos žemės užauginti, pagaminti daugiau maisto. Galimas to sprendimas – tvarios maisto produktų gamybos plėtojimo kryptys (angl. sustainable intensification). ES institucijose bendradarbiavimo su JAV srityje dirbančio Mauriso Hauso (Maurice House) teigimu, ir versliausiems ūkininkams neapsieiti be valdžios pagalbos.

Aktyviai buvo svarstomas Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės tarp ES ir JAV susitarimas. ES žemės ūkio politikos „Greenpeace“ Europos padalinio direktorius Markas Kontieras (Marco Contiero) teigė, jog laisvosios prekybos susitarimas atvers naujas verslo galimybes, sukurs daugiau darbo vietų ir mažins maisto kainas. Kuriant ir įteisinant maisto saugos reikalavimus, kuriais remiasi ne tik ES, bet ir JAV,  gamintojams bus suteikta galimybė dalyvauti pasaulinėje prekybos sistemoje.

Forume priimti nutarimai tik dar kartą patvirtino Šeimos ūkininkų sąjungos strategijos teisingumą – šeimos ūkiai turi būti remiami, jiems turi būti netrukdoma užsiimti žemės ūkio produktų gamyba, nes jie yra potencialūs pasaulio gyventojų maitintojai. Renginyje dalyvavę LŠŪS atstovai turėjo galimybę padiskutuoti su aukščiausiais ES pareigūnais apie Lietuvos žemės ūkio perspektyvas, šeimos ūkių ateitį ir įtaką visam žemės ūkio sektoriui.

Kopenhagos konferencijoje – žvilgsnis į Rytus

Tvarios maisto produktų gamybos plėtojimo kryptys ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo tarp ES ir JAV galimybės buvo nagrinėjamos ir 7-ojo Žemės ūkio ateities forumo tęstinėje konferencijoje Kopenhagoje. Tačiau čia labiau akcentuota tvarios maisto produktų gamybos plėtra pasaulyje, kalbėta apie naujas žemės ūkio produktų rinkas Azijoje.

Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos ekonomikos Tarptautinių ryšių skyriaus atstovas Janas O. F. Laustsenas (Jan O.F.Laustsen) teigė, jog pirmiausia Europai vertėtų veržtis į Rytų valstybes, tokias kaip Japonija, Kinija. Mat būtent čia pastebimas spartus viduriniosios klasės augimas, kuri nori ir įgali pirkti europinių maisto produktų. Mokslininkų apskaičiavimais, tiek Kinijoje, tiek Indijoje jau 2020 m. vidurinysis gyventojų sluoksnis bus gausesnis nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Todėl, įsitvirtinus Rytų valstybių rinkose, būtų galima pradėti bendradarbiauti ir su JAV. Tarp politikų egzistuoja idėja, jog „senasis pasaulis“ (Europa) ir JAV turi susijungti ir būti pasaulyje vyraujanti ekonominė jėga, taip sudarydama atsvarą vis labiau stiprėjančiai Azijai.

Švedijos žemės ūkio departamento direktorius Larsas Olsonas (Lars Olsson) atkreipė dėmesį, kad, pasaulyje daugėjant gyventojų, žemdirbiai bus priversti auginti, gaminti daugiau, todėl būtina kaip įmanoma labiau tausoti žemės išteklius, saugoti natūralią aplinką. Žemės ūkyje būtina taikyti naująsias technologijas, kurios mažintų gamybos kaštus, gerintų aplinkosauginius rodiklius.

Išmaniuosius ūkininkavimo įrankius konferencijoje pristatė tarptautinė trąšų ir sėklų įmonė YARA. Vienas jų – „YARA N-Sensor“. Tai prie traktoriaus montuojamas išmanusis įrenginys, leidžiantis ūkininkui įvertinti azoto kiekį pasėliuose ir purkšti trąšas, jei dirvoje jo trūksta, ir nepurkšti, jei užtenka. Danijoje ir Nyderlanduose įrenginį išgali įsigyti tik 2000 ha ir daugiau žemės turintys ūkininkai ar kooperatyvai. Smulkiame ūkyje jį naudoti neapsimoka. Tačiau įrenginys padeda taupyti – jis labai tiksliai apskaičiuoja, koks trąšų kiekis reikalingas dirbamai žemei.

Konferencijoje LŠŪS atstovams teko bendrauti su ELO generaliniu sekretoriumi Tire de Eskeilu  (Thierry de l‘Escaille), pasidalyti šių dienų Lietuvos ūkių aktualijomis, aptarti Rusijos embargo klausimą. Diskusijų metu atskleista dabartinė Lietuvos šeimos ūkių padėtis ir situacija mūsų šalyje. Lietuviai buvo maloniai nustebinti glaudaus Danijos ir Švedijos specialistų bei mokslininkų bendradarbiavimo. Konferencijos organizatoriai danai pasikvietė nemažą būrį Švedijos atstovų, kurių dėka renginys tapo dalykiškesnis ir labiau argumentuotas. Tai suteikė peno pamąstymams, jog ir Lietuva pirmiau turėtų gerinti santykius su savo kaimynėmis abipus Baltijos, o tik po to siekti tolimesnių šalių draugystės.

 

Šeimos ūkiuose labiausiai dera žemės ūkio gamyba ir aplinkosauga

ELO ir organizacija „Club of Ossiach“ Austrijoje surengė Pasaulio šeimos ūkių forumą (Agri Future Days 2014). Organizatoriai, į forumą sukvietė per 120 žinomiausių pasaulio visuomeninių žemdirbių asociacijų, atstovaujančių šeimos ūkius, mokslo ir studijų organizacijų atstovams. Diskutuota gamybos, našumo ir rinkodaros efektyvumo gerinimo, ūkininkavimo informavimo bei žemės ūkio ateities raidos skatinimo temomis, pagrindinį dėmesį skiriant šeimos ūkiams.

Forume dalyvavę Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai su kitais konferencijos dalyviais aktyviai dalijosi pastebėjimais apie šeimos ūkių situaciją Europoje ir jos gerinimo galimybes. Gausus įvairių pasaulio šalių atstovų dalyvavimas konferencijoje ir tai, kad Jungtinės Tautos 2014 metus yra paskelbusios Šeimos ūkininkavimo metais rodo, jog šeimos ūkių svarba yra pripažįstama visame pasaulyje.

„Club of Ossiach", ELO partneris, rengiantis šį forumą, jungia viso pasaulio dirbančiuosius žemės ūkyje, miškininkystėje,  gamtosaugoje, žemės ūkio informacinių ir komunikacinių technologijų specialistus, su žemės ūkiu susijusius verslininkus ir verslo vadybininkus. Forumui pateiktais duomenimis, maisto produktus gamina ir tausodami gamtą ūkininkauja apie 97 proc. šeimos ūkių.

Darbui sekcijose buvo pateikti įvairių pasaulio šalių konkrečių šeimos ūkių duomenys. Jie buvo analizuojami, ieškoma efektyvių ūkininkavimo sprendimų bei, įvertinant technologijų progresą, šalies ir pasaulio vystymosi tendencijas, kuriamos ūkių perspektyvos. Grupėje, kurioje dirbo ir lietuviai, sudarytąsias prognozes buvo patikėta pristatyti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovui. Tai rodo, kad lietuviai Europos žemės savininkų organizacijos veikloje yra pastebimi, jų nuomonės, žinios ir patirtis vertinami.

Trijų dienų forumo metu buvo išanalizuota ir patvirtinta informacija, jog  kiekvienam smulkiam ir vidutiniam šeimos ūkiui turi būti palankios sąlygos gauti išsamią, aktualią ir suprantamą informaciją, sudarytos  galimybės įsigyti bei pritaikyti techniką ir diegti naujas technologijas bei plėtoti vidutiniams šeimos ūkiams palankią logistiką ir rinkodarą. Akcentuota, kad žemės ūkio produktų gamyba ir aplinkosauga geriausiai suderinama būtent šeimos ūkiuose.

 

Įžvelgti šeimos ūkių ypatumus ir poreikius

ELO generalinėje asamblėjoje, kuri vyko Romoje, dar kartą sugrįžta prie  žalinimo temos, praėjusių metų pabaigoje Atėnuose (Graikija) pradėtų diskusijų dėl tikslaus aktyvaus ūkininko apibrėžimo. LŠŪS atstovai asamblėjos metu išreiškė poziciją, kad Europoje ir pasaulyje šiuo metu ir ateityje vyraus nedideli ir vidutiniai ūkiai. Todėl aiškinantis smulkių ūkių problemas, sprendžiant inovatyvių technologijų diegimą, visų pirma turi būti atsižvelgta į tokių šeimos ūkių poreikius ir ypatybes.

LŠŪS, atstovaudama šeimos ūkiams, jau turi gerosios patirties. Daugumos ūkių dydis neviršija 30 ha. Todėl ES ir pasaulinėje žemės ūkio politikoje, mokslo tyrimuose, ateities iššūkių vertinime ir kitur privaloma vis atidžiau žvelgti į šeimos ūkių ypatumus ir poreikius.

Kalbant apie ES šalyse diegiamą žalinimo politiką, Italijoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, žemės ūkis ir aplinkos apsauga patikėta vienai ministerijai. Todėl derėtų diskutuoti ir dar kartą įvertinti, ar Lietuvoje nebūtų tikslinga aplinkos apsaugą patikėti Žemės ūkio ministerijai. Tai padidintų gamtosauginių sprendimų įgyvendinimo suderinamumą.

 

Iš Rumunijos – su idėjomis įkurti logistikos centrą

Kasmet išvykdami į pažintines keliones po kurią nors ES priklausančią šalį, smulkų bei vidutinį šeimos ūkį valdantys lietuviai pirmiausia semiasi ūkininkavimo patirties. Šiais metais keliauta po Rumuniją. Lankant rumunų ūkius sužinota, kad smulkiesiems ūkininkams šioje šalyje padidintos tiesioginės išmokos už ūkininkavimą kalvotose vietovėse (apie 400 Eur/ha) efektingai panaudojamos. Vyriausybė iš ūkininkų nereikalauja darbo sutarčių su samdomais sezoniniais darbininkais, užtenka nustatyta tvarka įregistruoti ir sumokėti valstybei mokesčius, kurie yra mažesni, nei priėmus darbininką nuolatiniam darbui. Ne tokia griežta smulkiesiems ūkininkams, perdirbantiems savo užaugintą produkciją ir šalies veterinarinė tarnyba. O ypač lietuviams įstrigo diegiama kooperuota gamyba. Smulkieji ūkininkai  kooperuojasi ir augina pomidorus bei paprikas. Kol kas kooperatyvai savo pusiau ekologiškas daržoves realizuoja vietinėje rinkoje ir jau derasi dėl galimybės produkciją per logistikos centrą tiekti ir ES šalims. Lietuvos ūkininkams tai labai priimtinas ir sektinas pavyzdys.

 

Vokiečių kooperacijos ekspertų vizitas Lietuvoje

Prieš porą metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Kauno r. savivaldybė, Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės ūkio ministerija bei LŠŪS pasirašė projektą „Kooperatinių struktūrų plėtros kaimo vietovėse skatinimas“. Per tą laiką į Lietuvą skleisti gamintojų grupių naudą bei jų sėkmingo steigimo kelius buvo atvykę kooperacijos konsultantai iš Vokietijos Žemosios Saksonijos žemės ir Austrijos.

Šių metų antrąją spalio pusę šeimos ūkininkams seminarus „Marketingas ir logistika“ pagal minėtą projektą surengė Vokietijos kooperacijos ir logistikos ekspertai, mokslininkai prof.dr. Dirkas Engelhartas (Dirk Engelhardt), prof. dr. Julianas Vos (Julian Voss), Nina Cimerman (Nina Zimmermann) ir Jana Vendt (Jana Wendt). Kaip pabrėžė LŠŪS tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Lietuva bene vienintelė šalis ES, neturinti žemės ūkio logistikos centro, nors smulkių ūkininkų suskaičiuojama per 100 tūkstančių. Todėl jo įkūrimas Lietuvoje yra labai aktualus. Specialistai iš Vokietijos seminaro dalyviams pateikė daug vertingų logistikos ir rinkodaros žinių, kurias galima bus pritaikyti  vystant kooperacijos veiklą. Jie pažadėjo konsultuoti kuriant logistikos centrą: atlikti pirminius skaičiavimus, sukurti verslo planą. Specialistai iš Vokietijos supažindino su artimiausiomis ES žemės ūkio perspektyvomis ir neišvengiamomis permainomis. Jie tvirtino, jog neišvengiamas naujausių ūkininkavimo technologijų žemės ūkyje pritaikymo proveržis, vis plačiau turės būti taikoma internetinė rinkodara ir logistika.

Angelė PILVELIENĖ

„ŪP“ korespondentė