Žemės ūkio ateities forumas 2014, Danijoje

2014-10-28 10:21

VII –ASIS ŽEMĖS ŪKIO ATEITIES FORUMAS – Regioninis forumas

Kopenhaga

FFA 2014 (Forum for Future of Agriculture) – kasmet Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) ir partnerių organizuojamas pasaulinio lygio žemės ūkio ateities forumas. Šių metų balandžio 1 d. renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo dėl garbingų pranešėjų gausos ir nagrinėjamų temų svarbumo, todėl ELO siekdama pasirengti sekančiam, VIII-ajam Žemės ūkio ateities forumui rengia regioninių konferencijų ciklą. Viena iš minėto konferencijų ciklo dalis, būtent ir buvo Rugsėjo 30 dienos konferencija Danijoje.

Pagrindinės konferencijos temos: tvarios maisto produktų gamybos plėtojimo kryptys ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas tarp ES ir JAV. Konferencijos pranešėjai nagrinėjo, kokią įtaką verslo sąlygoms, aplinkos apsaugai ir vartotojų gerovei daro ir darys ateityje tvarios maisto produktų gamybos plėtojimas pasaulyje bei Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas tarp ES ir JAV. Diskusijų metu, siekta atskleisti, kaip geriausiai suderinti žemės ūkio veiklas su ekologinės aplinkos išsaugojimu, dalintąsi išradingais ir sektinais sprendimais.

1 sesija

Pasaulinė vizija: Klimato pokyčiai ir kiti pasauliniai iššūkiai

Konferenciją pradėjo Danijos žemės savininkų sąjungos atstovai, jau ilgus metus esantys ELO nariais, tai Anne Sophie Gamborg ir Niels Treschow. Jie pasveikino konferencijos dalyvius, pristatė pagrindines konferencijos temas ir ELO Generalinis sekretorius Thierry de l‘Escaile pradėjo konferenciją sakydamas jog, kitaip nei Pasaulinio žemės ūkio forumo metu Briuselyje, šios konferencijos formatas leis visiems norintiems pasisakyti, užduoti klausimą ir išgirsti rūpimą komentarą.

Pirmasis pranešėjas Jan O.F.LAUSTSEN, dirbantis Danijos Žemės ūkio ir Maisto taryboje, ekonomikos ir tarptautinių ryšių skyriuje, turintis didelę patirtį dirbant eksporto susitarimuose. Pranešėjas kalbėjo apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą tarp ES ir JAV. Pranešėjo nuomone, maisto pramonė, žemės ūkis yra strateginis kiekvienos šalies uždavinys. Kalbant apie susitarimą su JAV, šioje situacijoje Danija būtų eksportuojanti šalis, ieškanti naujų rinkų savo produktams. Deja, tik 5 ES šalys yra stiprios eksportuotojos, todėl dėl skirtingų situacijų Europos sąjungos šalyse, bus sunku priimti vieningą sprendimą. Kaip vienas iš pagrindinių problemų, vis dar esančių diskusijų objektu kalbant apie JAV ir Europos prekybą žemės ūkio produktų srityje pranešėjas išskyrė:

Skirtingi maisto saugumo reikalavimai
Didėjantis gyventojų skaičius žemėje, poreikis juos pamaitinti
Sunki ekonominė padėtis, ES vis dar stengiasi išlipti iš ekonominės krizės duobės
Pasikeitimai žmonių poreikiuose, svarstymai kokio maisto reikės ateityje
Auganti vidurinė klasė
Žemės ūkio veiklos suderinamumas su ekologinės aplinkos išsaugojimu, tinkamu išteklių naudojimu.
Naujosios technologijos (GMO,hormonai ir t.t.), JAV naudoja labia plačiai, ES-vis dar baiminasi. Daugumoje Europos valstybių nepritariama GMO.

Pranešėjo nuomone, pirmiausiai Europai vertėtų veržtis į Rytų valstybes, tokias kaip Japonija,Kinija. Nes būtent Japonijoje, Kinijoje didėja vidurinė klasė, kuri gali įpirkti ir nori europinių produktų. Patys Kinijos gyventojai negali užsiauginti savų maisto produktų, nes tik 10% šalies teritorijos yra tinkamos žemės ūkiui vystyti. Dėl netinkamų sąlygų, tenka viską atsivežti iš kitų valstybių. Tiek Kinijoje, tiek Indijoje mokslininkų paskaičiavimais, jau 2020 metais bus didesnė vidurinė klasė nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje, prognozuojamas staigus vidurinės klasės žmonių augimas. Vėliau, pilnai įsisavinus Rytų valstybių rinkas, pranešėjas patiko, jog būtų galima pradėti bendradarbauti ir su JAV. Tačiau šiuo metu ES aktyviai derasi būtent su JAV ir Kanada. Jau yra pasiekti ženklūs susitarimai su Kanada, tačiau neaišku, kaip nubalsuos Europos Parlamentas. Kanada derybu metu visiškai sutinka su maisto saugumo reguliavimais (GMO, hormonai ir pan.). Pranešėjas retoriškai klausia, jei Kanada sutinka su šiais reikalavimais, kodėl JAV negalėtų sutikti? Kažkas apie nagrinėjamus susitarimus yra pasakęs, jog tai yra ekonominė NATO. Turime atidžiai stebėti ne tik maisto saugumo politiką, bet ir ekonominę politiką.

Manoma, kad derybos baigsis po 2-3 metų, bet ne anksčiau nei įvyks nauji JAV prezidento rinkimai. Nes respublikonai neleis, jog šis didelis nuopelnas būtų priskirtas Obamai. Šiuo metu JAV siunčia į Europą daugiausiai žaliavą, o ne gatavus produktus. Europa atvirkščiai, eksportuoja tik gatavus, apdirbtus produktus. Bet kokiu atveju derybos vyksta, tik derybų šalys nėra įprastinėje derybų situacijoje, kai viena šalis labai stipri, kita – kiek silpnesnė, šiuo atveju abidvi šalys yra labai stiprios derybų partnerės. Šios derybos, jei sėkmingai pasibaigs, bus tarsi pavyzdys visiems ateities tarpkontinentiniams susitarimams. Konferencijos dalyviai replikuodami į pranešėjo kalbą teigė, jog ūkininkai turi būti įtraukti į derybas, kad žinotų, kokios susitarimo sąlygos, kokia kryptimi linksta derybos, ar įmanomos nuolaidos ir kiti susitarimai. Diskusijų metu pranešėjo buvo klausiama, kas labiausiai iš Europos sąjungos valstybių „stumia į priekį“ Europos ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kas yra šios idėjos propoguotoja? Danijos žemės ūkio ministerijos atstovas patikino, jog viena iš aktyviausių šalių yra Didžioji Britanija. Taip pat tarp politikų egzistuoja tokia politinė idėja, jog „senasis pasaulis“ tai yra Europa ir Jungtinės Amerikos valstijos turi susijungti, kad būtų pasaulyje vyraujanti ekonominė jėga ir sudarytų atsvarą prieš vis labiau besivystančią ir augančią Aziją.

Sekantis konferencijoje pranešimą skaitė Johan SCHNURER, Švedijos žemės ūkio universiteto rektorius. Savo pranešimą pranešėjas pradėjo pasidalindamas ateities įžvalgomis, jog laikui bėgant žemės ūkio sektorius taps itin stipriai besivystančiu ir pelningu verslu, nes didėjant žmonijos populiacijai reikės išmaitinti vis daugiau žmonių. Todėl susidursime su specifiniais iššūkiais, mums reikės daugiau maisto, tai automatiškai reiškia daugiau dirbamos žemės, daugiau energijos, vandens, trąšų. Tačiau visai tai reikės padaryti klimatui šiltėjant. Azija, Afrika sparčiai augantys gyventojų skaičiumi kontinentai. Ateityje žemėje gali būti 10, 11 milijardų žmonių. Taigi, reikės ypatingai daug maisto produktų, norint išmaitinti žmoniją. J. Schnurer akcentavo, jog labai svarbu skatinti jaunus žmones studijuoti specialybes, susijusias su žemės ūkiu. Šiuo metu labai mažai žmonių renkasi žemės ūkio specialybes, o ateityje tai bus pagrindinės specialybės. Vienas iš prioritetinių uždavinių yra skatinti jaunus žmones mokytis specialybių, susijusių su žemės ūkiu. Rektorius pristatė kokius projektus, seminarus organizuoja jų universitetas. Kiekvienais metais į jų universitetą suvažiuoja platus ratas studentų, magistrantų, doktorantų iš viso pasaulio intensyvių programų metu mokosi naujausių žemės ūkio technologijų.

Anders NILSSON iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto, mokslininkas-konsultantas kalbėjo apie genetiškai modifikuotus produktus, kaip juos plačiai naudoja daugybė pasaulio valstybių. Tiek JAV, tiek Brazilija pradėję naudoti šią technologiją savo užauginamus maisto kiekius padvigubino. Į tokį ūkininkavimo būdą investuoja pasaulinio lygio kompanijos: SYNGENTA, BASF, taip pat ir Kinijos koncernai. Kolkas Europoje vyrauja prieštaringos mintys apie genetiškai modifikuotus produktus. Egzistuoja hipotezė, jog tai žmonių išsilavinimo, nepilno išmanymo, apsiskaitymo klausimas. Tačiau mokslininko nuomone, paradoksalu, kai šveicarai, vokiečiai, kitos stipriai išsilavinusios, išsivysčiusios šalys nepritaria GMO, o štai Šiaurės Amerikos gyventojai – pritaria. Gal čia yra pasitikėjimo valdžia klausimas, amerikiečiai pasitiki savo valdžia, savo valdžios sprendimais, europiečiai – nepasitiki? Bet kokiu atveju A.Nilsson teigia, jog laikui bėgant žmonės suvoks genetiškai modifikuotų organizmų neišvengiamumą ir jiems nesipriešins. Tačiau kolkas, kol Europos vartotojai bijo GMO, tol nebus rinkos šiems produktams. Diskusijų metu pranešėjo buvo klausiama ką reiktų padaryti, jog Europa pakeistų nuomonę apie GMO? Pranešėjas akcentavo, jog reikia žmonėms pasakoti teigiamus šio ūkininkavimo aspektus, teigiamą poveikį aplinkai, teigiamą poveikį vartotojams (kainos prasme). O visą šią informaciją turi skleisti mokslininkai, organizacijų atstovai, valdžios atstovai.

2 sesija

Regioninė vizija praktiniu ir politiniu lygiu (Naujos technologijos, maisto medžiagų komponentai, eksportas)

Lars OLSSON, atstovas iš Švedijos ministerijos, Žemės ūkio departamento direktorius, pakartojo anksčiau jau girdėtas konferencijoje mintis, jog ES ūkininkai turėtų pradėti orientuoti savo eksportą į Azijos valstybes. Augantis gyventojų skaičius žemėje privers visus žmones auginti, gaminti daugiau, tačiau stengtis kaip įmanoma neišeikvoti žemės išteklių, atsižvelgti į natūralios aplinkos išsaugojimą. Žemės ūkyje neišvengiamai reikia taikyti naująsias technologijas, kurios sutaupytų gamybos kaštus, gerintų aplinkosauginius rodiklius.

Antrojoje sesijoje pranešimą skaitė ir Mogens NIELSEN atstovas iš tarptautinės trašų ir sėklų gamybos įmonės YARA (Danijos padalinio projektų vadovas). YARA yra tarptautinė kompanija įsteigta 1905 metais Norvegijoje, turi atstovybes įvairiose pasaulio šalyse ir prekiauja savo produkcija daugiau kaip 150 pasaulio šalių. Savo veikloje jie vadovaujasi šūkiu:„Svarbiausia – maisto saugumas“. Naudodami aukščiausias technologijas jie gamina tokius produktus, kurie garantuoja aukščiausią auginamų produktų kokybę, nekenkia aplinkai ir yra saugūs. Savo pranešimo metu įmonės atstovas pristatė jų produktą YARA N-Sensor, prie traktoriaus montuojamą išmanųjį įrenginį, kuris leidžia dirbančiam su juo ūkininkui įvertinti azoto lygį pasėliuose, ir atitinkamai purkšti trąšas, jei medžiagų trūksta, ir nepurkšti, jei jų užtektinai. Konferencijos auditorija uždavė klausimą pranešėjui, ar smulkūs ūkiai naudoja jų siūlomą produktą? Pranešėjas atsakė, jog Danijoje/Olandijoje dažniausiai tik 2000 ha ir daugiau turintys ūkininkai, ar kooperatyvai gali/išgali naudoti jų siūlomą techniką. Smulkiam ūkiui ją naudoti neapsimoka, dėl per didelių kaštų. Tačiau be jokios abejonės naudojant šį prietaisą galima labai daug sutaupyti, nes aparatas labai tiksliai apskaičiuoja koks trąšų kiekis reikalingas dirbamai žemei.

Antros sesijos metu pranešimą skaitė SYNGENTA atstovas Matthew PICKARD DKCH, kuris taip pat pristatė savo įmonės viziją, kuruojamus, finansuojamus projektus ir t.t.

Antrą sesiją užbaigė Gustav HAGEMANN v L, ūkio ženklo Wildlife Estates etiketės suteikimo komisijos narys. Savo pristatymo metu pranešėjas apžvelgė minėtą projektą. Jog ūkininkai, savo ūkiuose palaikantys biologinę įvairovę, puikiai tvarkantys savo ūkius, derinantys ūkininkavimą ir natūralios gamtos saugojimą gali teikti paraiškas šiai etiketei gauti. Pranešimo metu akcentuota, jog tai yra ūkio diplomas, ne sertifikatas. Šios etiketės kaina 1000 eurų už 5 metus. Dalyvavimo Wildlife Estates pliusai, jog tai yra prestižinis ženklas, todėl ūkininkams lengviau būna komunikuoti su valdžios organais. Šis diplomas nėra neriboto galiojimo, jei blogai elgiesi, ūkyje nesilaikai anksčiau išvardintų kriterijų, tavo ženklą komisija gali atimti. Danijoje yra 3 ūkiai turintys šiuos diplomus, Švedijoje – 20 ūkių.

3 sesija

Europinė vizija: aplinką tausojantis ūkininkavimas

Reikšmingiausias trečios sesijos pranešimas buvo Natalie PAUWELS, Europos Komisaro aplinkosaugai Janez Patocnik kabineto narės .

Pranešėja savo pranešime išdėstė dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų planeta žemė:

1)Klimato kaita

2)Vandenynų rūgštėjimas

3)Ozono skylės didėjimas

4)Didėjantis žmonių skaičius žemėje

5)Azoto apykaita

6) Fosforo apykaita

7) Geriamo vandens trūkumas

8)Biologinės įvairovės praradimas

9)Žemės naudojimas/išteklių naudojimas

Pranešėjos nuomone, šiuos procesus suvaldyti reikalingi reikšmingesni, aktyvesni pasaulio lyderių sprendimai. Net ir Europoje BŽŪP esantys aplinkosauginiai saugikliai nėra pakankami, kad problemas būtų galima spręsti. Net ir besitęsiant šiai reformai, reikalingos papildomos priemonės aplinkosaugai gerinti. Kadangi keičiasi ES komisija, pranešėja viliasi, jog atėję dirbti nauji žmonės darys viską, jog situacija tik gerėtų.

Užbaigdamas konferenciją ELO Generalinis sekretorius Thierry de l‘Escaile pasidžiaugė puikiai suorganizuota konferencija, labai įdomiais ir naudingais pranešimais ir produktyviomis diskusijomis. Sekretorius sutiko su mintimis, jog Azijos rinka yra ištroškusi europietiškų produktų ir šia galimybe ūkininkai tikrai turėtų pasinaudoti. Kaip aplinkosauginių iššūkių sprendimą sekretorius įvardino didesnę kooperaciją tarp ūkininkų ir mokslininkų. Dėl aplinką tausojančio ūkininkavimo, tai yra begalė priemonių tam pasiekti, reikia ūkininkams išsirinkti tinkamiausias. Vienas iš gražių pavyzdžių, kaip nuo mažens vaikai yra mokami tausoti gamtą, gerbti ūkininkų užaugintą maistą vyksta Anglijoje vadinami „Atvirų durų sekmadieniai ūkiuose“, kai ūkiai priiminėja laisvai turistus, žmones iš miesto, kurie atvažiuoja su vaikais, apžiūri ūkius, gyvulius – tokia gražia iniciatyva jaunoji karta mokinama aplinkosaugos.

Konferencijos metu teko bendrauti su ELO Generaliniu sekretoriumi Thierry de l‘Escaile, pasidalinti šių dienų Lietuvos ūkių aktualijomis, aptari Rusijos embargo klausimą. Diskusijų metu atskleista dabartinė Lietuvos šeimos ūkių padėtis ir situacija Lietuvoje, kalbėtasi su Danijos žemės ūkio ministerijos pareigūnais, Švedijos žemės ūkio universiteto profesoriumi, JAV ambasados Danijoje specialiste. Konferencijos metu buvo jaučiamas akivaizdus dviejų šalių, Danijos ir Švedijos bendradarbiavimas. Į konferenciją danai pasikvietė nemažą būrį Švedijos atstovų, pranešėjų, konferencijos dalyvių. Buvo gražu stebėti šių šalių glaudų bendradarbiavimą ir tai leido susimąstyti, kad ir Lietuva turėtų ne žvalgytis tolimesnių šalių, bet pirmiausiai gerinti santykius su savo Baltijos kaimynėmis.

Pranešimą parengė: J.Butkutė (Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos ekspertė tarptautiniams ryšiams)