Žemės ūkio ministerija atsakė į aktualiausius šeimos ūkininkams klausimus

Išanalizavome 2014 m. rugsėjo 12 d. Žemės ūkio ministerijoje gautą Lietuvos šeimos
ūkininkų sąjungos prašymą. Teikiame informaciją pagal atitinkamus šio prašymo punktus.

1. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams (10-100 ha) 2014-2020 m. programiniame
laikotarpyje valdų modernizavimo priemonėje nustatyti atskirą lėšų krepšelį (ne mažiau kaip 60
proc. visos ES paramos), nustatant maksimalią vieno projekto paramos sumą iki 100 tūkst. Eur.

2014-2020 m. planuojamas bendras Lietuvos kaimo plėtros biudžetas sudaro
6 mlrd. 799 mln. Lt (iš jų ES lėšos - 5,569 mlrd. Lt, bendrojo finansavimo lėšos - 1,229 mlrd. Lt)
ir, palyginti su 2007-2013 m., yra apie 14 proc. mažesnis. Be to, 2014-2020 m. kaimo plėtros
reglamente šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, nustatyti privalomi finansiniai įsipareigojimai: ne
mažiau kaip 5 proc. (priimtas sprendimas skirti 6 proc.) lėšų (334 mln. Lt) skirti LEADER
programai; ne mažiau kaip 30 proc. lėšų (1 mlrd. 671 mln. Lt) skirti klimato kaitos švelninimui
(įskaitant miškų sektoriaus priemones), agrarinei aplinkosaugai bei ekologiniam ukininkavimui,
įskaitant išmokas ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitokių kliūčių; skirti lėšų
(280 mln. Lt) tęstiniams Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano ir 2007-2013 m. KPP
įsipareigojimams; iki 4 proc. lėšų (283 mIn. Lt) skirti techninei paramai; rezervuoti 6 proc. lėšų

(334,2 mln. Lt) veiklos lėšų rezerve, kurias Lietuva galės panaudoti ne anksčiau kaip 2019 m., tik 

sėkmingai įgyvendindama 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros program. Įvykdžius šiuos
privalomus finansinius įsipareigojimus, kaimo plėtros investicinėms priemonėms įgyvendinti lieka
3,062 mlrd. Lt (įskaitant LT dalį - 3,602 mlrd. Lt), kuriais numatoma remti smulkių ir vidutinių
ūkių plėtrą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, ūkių modernizavimą, žemės ūkio produktų perdirbimą bei
rinkodarą ir kitas veiklas.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priernonės  “ Investicijos į materialųjį
turtą" veiklos sričiai “Parama investicijoms į žemės ūkio valdas", kuri tiesiogiai susijusi su žemės
ūkio produktų gamintojų valdų modernizavimu, įgyvcndinti 2014-2020 m. laikotarpiu numatyta
skirti 1,482 mlrd. Lt, įskaitant 150 mln. Lt veiklos lėšų rezervą.

Jūsų prašymas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams nuo 10 ha iki 100 ha skirti 60 proc.
veiklos srities “Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" 2014-2020 metų finansinio laikotarpio
lėšų, kurios sudarytų 889,2 mln. Lt, bus svarstornas dalyvaujant žemdirbių savivaldos organizacijų
atstovams. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija yra pasisakiusi neigiamai apie atskirų
krepšelių išskyrimą atskiriems sektoriams ar skirtingoms sąlygoms.

2. Paramą ūkiams modernizuoti iki 100 tūkst. Eur 2014-2020 metų laikotarpyje teikti
supaprastinta tvarka, prioritetą nustatant negavusiems ar gyvulininkystę ir sodininkystę-
daržininkystę vystantiems ūkiams bei taikant didesnį paramos intensyvumą iki 70 proc.

Atsakydami pažymime, jog esamu finansiniu laikotarpiu Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013
metų programos investicinėse priemonėse jau nuo 2009 metų buvo taikoma supaprastinta paramos
teikimo schema, pagal kurią teikiamos paramos suma buvo ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Šiai
paramai gauti buvo parengta atskira paramos paraiškos forma, kurios sudėtinė dalis buvo verslo
planas, t. y. nereikėjo pateikti verslo plano, kaip atskiro dokumento, sumažinti reikalavimai pagal
atitiktį ekonominio gyvybingumo kriterijams, sutrumpinti paramos paraiškų vertinimo terminai,
atsisakyta su paramos gavėju pasirašyti paramos sutartį (sprendimas skirti paramą patvirtinamas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ukio ministerijos direktoriaus įsakymu) ir pan. Ši
paramos teikimo tvarka darė teigiamą įtaką paramos sklaidos procesui, todėl, siekiant užtikrinti
tęstinumą, manome ir naujuoju 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu teikti paramą supaprastinta
tvarka. Klausimą, kokio dydžio paramą teikti supaprastinta tvarka ir kokius projektų atrankos
kriterijus taikyti, dalyvaujant žemdirbių savivaldos organizacijų atstovams, svarstysime rengiant
atskirų priemonių įgyvendinimo taisykles.

2014-2020 metų finansiniam laikotarpiui skirtame 2013 m. gruodžio l7 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽUFKP) lėšomis (toliau - Reglamentas), nustatyta, kad
teikiamos paramos dydis turi neviršyti Reglamento II priede nustatytų didžiausių paramos dydžių.
Žemės ūkio sektoriuje, investuojant į materialųjį turtą, paramos dydis negali viršyti 50 proc.

tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Pažymime, kad paramos intensyvumo dydis gali būti padidintas
daugausiai 20 procentinių punktų tik Reglamente nurodytais atvejais, tačiau didžiausias
kompleksinės paramos lygis negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės.
Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams, kaip svarbioms žemės
ūio sritims, šiuo naujuoju programiniu laikotarpiu, skiriant Europos Sąjungos finansinę paramą,
numatyta taikyti didžiausią galimą, 50 proc., paramos intensyvumą (augalininkystei 40 proc.). Šių
sektorių pareiškėjų investiciniams projektams paramos intensyvumas 20 procentinių punktų galėtų
būti padidintas tik tuo atveju, jei pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas arba veikla vykdoma vietovėje,
kurioje esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, arba įgyvendinamos kolektyvinės investicijos ir
integruotas projektas, arba vykdomi veiksmai, rerniami pagal Europos inovacijų partnerystę (EIP)
žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. Kiti paramos intensyvumo padidinimo atvejai Reglamente
ncnumatyti.

3. Leisti pirkti valstybinę ir privačią žemę, suteikiant pirmumo teisę ūkininkams, turintiems
iki 150 ha.

Informuojarne, kad pagal galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo įstatymo (toliau -Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisva valstybinė žemės ūkio
paskirties žemė neparduodama, išskyrus keletą išimčių (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šią nuostatą
įstatymų leidėjas įtvirtino. atsižvelgęs į tai, kad laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likę
labai nedaug (minėto Įstatymo svarstymo metu - apie 87 tūkst. ha), todėl buvo apsispręsta likusią
laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę neparduoti, o sudaryti galimybę šią žemę nuomoti. Tai
buvo realizuota 2014 m. gegužės 1 d. isigaliojus Lietuvos Respublikos žemės reformos istatymo
Nr. I-1607 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymui, kuriame buvo patikslintos Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos. Atkreipiame dėmesį, kad dėl galimų
tolesnio disponavimo valstybine žemės ūkio paskirties žeme alternatyvų buvo diskutuojama ir šiuo
metu galiojančiam reglamentavimui pritarta 2013 m. rugpjūčio 27 d. pasitarimo su žemės savininkų
ir naudotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovais metu (kvietimas buvo siųstas ir
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmams, kurie vienija žemės ūkio produkcijos gamintojų,
perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir t. t. organizacijas, taip pat ir Lietuvos šeimos ūkininkų
sąjungą).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, taip pat ir į tai, kad žemės ūkio paskirties žemė negali
būti is naujo sukurta ar kaip nors kitaip padidinta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006

m. kovo 30 d. nutarimas), siūlymas keisti galiojantį reglamentavimą dėl valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės pardavimo šiuo atveju negalėtų būti vertinamas kaip pagrįstas ir faktiškai
įgyvendinamas.

Dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pirmumo teise ūkininkams, turintiems
iki 150 ha, siūlymo atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio
nuostatas, nustatančias, kad "įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką saugo sąžiningos
konkurencijos laisvę", Jūsų pateiktas siūlymas galimai būtų nesuderinamas tiek su Konstitucijos
nuostatomis, tiek su įstatymo tikslais - užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė butu naudojama
racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį.

Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlorna nuostata praktikoje butų sunkiai įgyvendinama
ir žymiai padidintų administracinę ir finansinę našta, kadangi tektų nustatyti ir informuoti apie
parduodamus privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus visus asmenis (nuo š. m. gegužės 1 d.
ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio šalių subjektus), turinčius iki 150 ha žemės ūkio
paskirties žemės, apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise.

4. Sudaryti galimybes gauti ir smulkiems ūkininkams priimtinomis sąlygomis konsultantų ir
žemės ūkio specialistų aktualią informaciją reikalingą ūkių plėtrai, modemizavimui ir paramos
įsisavinimui.

Sutinkame su Jūsu nuomone, kad svarbu plėsti konsultavimo paslaugas ir gerinti jų
prieinamuma smulkiesiems ukininkams.

Šiuo metu ūkininkai ir kiti asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, turi
galimybę naudotis konsultavimo paslaugomis teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės
būklės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų laikymosi, agrarinės aplinkosaugos, ūkio veiklos
buhalterinės apskaitos ir miškų ūkio veiklos klausimais. Šių konsultacijų gavimas remiamas pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę "Naudojimasis konsultavimo
paslaugomis". Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-92
"Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Naudojimasis konsultavimo
paslaugomis" įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" nustatyti paramos dydžiai ir paramos lygis
pagal atskiras konsultaciju sritis. Per 2007-2013 metų laikotarpį paramos gavėjams skiriama iki
5179 Lt parama, islaidos finansuojamos nuo 50 proc. iki 80 proc. paramos intensyvumu,
priklausomai nuo konsultacijų srities. Taip pat informuojame, kad šiuo metu vyksta paraiškų
priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę "Naudojimasis
konsultavimo paslaugomis", kuris tęsis iki 2014 m. lapkricio 28 d., ir kviečiame smulkiuosius ir
kitus ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą konsultavimo paslaugoms.

Individualus žemdirbių konsultavimas ir jiems organizuojami konsultaciniai seminarai
gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo,
kooperacijos žemės ūkyje plėtros, žemdirbių savivaldos ir kaimo bendruomenių veiklos plėtros,
žemės ūkio technikos ir pastatų statybos, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos,
žemės ūkio verslo planavimo ir žemės ūkio veiklos teisiniais klausimais remiami iš valstybės

biudžeto lėšų. Parama teikiama vadovaujantis Žemdirbių  konsultavimo išlaidų finansavimo
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d.
įsakymu Nr. 3D-171. Šiais metais Lietuvos žemes ūkio konsultavimo tarnybai konsultacinės veiklos
vykdymui skirta 2 170 tūkst. Lt ir Žemės ūkio rūmams šiai veiklai skirta 700 tūkst. Lt. Žemdirbiai
turi galimybes gauti konsultacijas savivaldybių centruose esančiuose konsultacijų teikimo biuruose.
lnformacija apie teikiamas konsultavimo paslaugas ir organizuojamus konsultacinius seminarus
pateikiama šių organizacijų tinklalapiuose.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos projekte pagal priemonę “Konsultavimo
paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos" numatyta teikti paramą
konsultacijoms, skirtoms ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, kitiems žemės valdytojams, miško
savininkams ir kaimo vietovėse veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) teikti,
Paramos gavėjai bus konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės, 0 konsultacijos apims ūkio
valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi reikalavimų taikymo,
klimatui ir aplinkai palankaus ūkininkavimo, klimato kaitos mažinimo, biologinės įvairovės
išsaugojimo, tvarios smulkių ūkių plėtros, darbų saugos reikalavimų bei kitas ekonomines, agrarines
aplinkosaugos temas. Numatyta, kad kiekvienam naudos gavėjui (ūkininkui, jaunajam ūkininkui,
kitam žemės valdytojui, miško savininkui ir kaimo vietovėse veikiančiai MVĮ) galės būti suteikta
konsultavimo paslauga (konsultavimo paslaugų paketas) už 1500 EUR sumą. Per programavimo
laikotarpį vienas naudos gavėjas galės gauti dvi konsultavimo paslaugas, kurios bus finansuojamos
iki 100 proc. intensyvumu.

5. Smulkioms mėsos, pieno ir kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms
supaprastinti Maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus gamybai, užtikrinti reikalingą
paramą is ES ar nacionalinio biudžeto.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) duomenirnis, 2014 m. sausio
1 d. šalyje veikė 75 įmonės, galinčios užsiimti gyvulių skerdimu. Pastaraisiais metais galvijų
skaičius šalyje mažėjo, 0 įmonės atsinaujino ir modernizavosi, todėl šiuo metu realiai yra
išnaudojama tik apie 60-70 proe. skerdyklų pajegumų. Taigi, šiuo metu investuoti į naują
skerdyklą, kad ir su supaprastintais veterinariniais reikalavimais, būtų ekonomiškai neefektyvu,
paprastesnis ir naudingesnis kelias smulkiems ūkiams būtų skersti galvijus jau veikiančiose
skerdyklose ir parsivežti skerdieną, nei įsirengti skerdyklą savo ūkyje. Daug svarbesnis ūkio
uždavinys būtų surasti rinką galvijienai realizuoti.

Veterinarinius-higieniniai reikalavimai yra nustatyti bendruose ES teisės aktuose, 0 išimtys

numatytos tik skerdžiant gyvulius ar gaminant produktus savo reikmėms. Pagal VMVT informaciją,
pagal šios dienos buklę yra palengvintos gamybos sąlygos pieno produktų gamybai mažais kiekiais
ūkiuose, mažoms paukščių ir triušių skerdykloms, arbatžolių ir prieskonių gamybai, kaimo turizmo

veiklai, pirminių negyvūninių maisto produktų gamybai. Pieno produktų gamybai mažais kiekiais
tvarka buvo patvirtinta dar 2010 metais, todėl analizuojant pieno gamybos mažais kiekiais
statistinius duomenis, pastebima, kad ženklaus ūkininkų, pageidaujančių gaminti pieno produktus,
tiesiogiai tiekiant juos vartotojams, padidėjimo nėra ir per pastaruosius dvejus metus jų netgi
mažėjo. Šiuo metu yra įregistruoti 359 tokie ūkiai, kai 2008 m. jų buvo per 400.

VMVT informavo, kad rengia mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų vietinei rinkai mėsos
gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimų projektą, kuriame numatyti ir supaprastinti mėsos
gaminių ir pusgaminių gamybos, dirbančiųjų buitinių patalpų išdėstymo ir įrengimo reikalavimai
bei numatyti privalomųjų mėsos gaminių ir pusgaminių gamybos saugos ir kokybės tyrimų
reikalavimai. Projektas artimiausiu metu bus patalpintas Seimo Teisės aktų projektų inforrnacinėje
sistemoje, kur tiek suinteresuotos organizacijos, tiek asmenys galės susipažinti su supaprastintais
mėsos gaminių ir pusgaminių gamybos reikalavimais, bei turės galimybę pateikti pastabas ir
pasiūlymus. Taip pat VMVT pradėti rengti supaprastinti reikulavimai skerdykloms. Čia iš esmės
nebus didelių pakeitimų - atsiras galimybė atsisakyti patalpų, kurios nėra būtinos skerdžiant keletą
gyvulių per savaitę. VMVT ir taip lanksčiai žiūri į mažas įmones ir nereikalauja pernelyg daug.
Tačiau, ir verslininkai, ir ūkininkai privalo užtikrinti, kad vartotoją pasiektų saugūs produktai, tad
svarbiausiems higienos reikalavimams VMVT nuolaidų ir jokių palengvinimų negali taikyti.

Taip pat VMVT informavo, kad jau yra paruošti ir išsiųsti į Europos Komisiją patvirtinti
žuvininkystės produktų gamybai mažais kiekiais supaprastinti reikalavimai.