AgriFuture Days 2014

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai šių metų birželio 16-18 dienomis dalyvavo konferencijoje Austrijoje šeimos ūkių tema.

Konferenciją surengė organizacija "Club of Ossiach".  Konferencija buvo skirta Tarptautiniams šeimos ūkininkavimo metams, paskelbtiems Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos.

• Organizacija "Club of Ossiach" jungia dirbančius žemės ūkio srityje, miškininkystėje,  gamtosaugoje, žemės ūkio informacinių ir komunikacinių technologijų specialistus,  su žemės ūkiu susijusius verslininkus ir verslo menedžerius iš viso pasaulio.  Minėtoji organizacija rengia nuolatinius susitikimus ir kt. renginius tikslu aptarti ir kolektyviai veikti, kad skatinti informacinių ir komunikacinių technologijų taikymą žemės ūkio produktyvumo ir maisto saugumo didinimui.

Konferencijos AgriFuture Days  organizuojamos kiekvienais metais.

Šių metų konferencijos AgriFuture Days 2014 tikslas, kaip skelbė jos organizatoriai, buvo sukviesti virš 120 pasaulio žinomiausių visuomeninių, privačių, mokslo ir  studijų organizacijų atstovus.  Šiame kontekste turime pastebėti, kad ir Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjunga dalyvauti  minėtoje konferencijoje gavo pakvietimą.

Pagrindinės temų kryptys buvo

• Šeimos ūkininkavimo informatizacija;
• Šeimos ūkių gamybos, našumo ir marketingo efektyvumo gerinimas;
• Žemės ūkio ateities raidos skatinimas.

Gausus įvairių pasaulio šalių atstovų dalyvavimas konferencijoje ir tai, kad Jungtinės Tautos 2014 metus yra paskelbusios Šeimos ūkininkavimo metais,  rodo, kad šeimos ūkių svarba yra pripažįstama visame pasaulyje.

Apžvalginiame pranešime Dr. W. H. Mejeris (Walter H. Mayer) kompiuterinės įmonės Progis vyriausasis vykdantysis direktorius supažindino su  organizacijos "Club of Ossiach"  tikslais, nariais ir veikla.

Vienas iš Ossiach tikslų yra geriau suprasti šeimos ūkių poreikius. Kaip šeimos ūkio svarbos produktų gamyboje ir gamtą tausojančiame ūkininkavime ( angl. sustainable) jis nurodė faktą, kad apie 95 procentai ūkių pasaulyje yra yra šeimos ūkiai.

Taip pat minėjo, kad 2009 metų Nobelio premijos laureatės Olinor Ostrom viena iš tyrimo krypčių buvo žmogaus įtaka ir sąveika su ekosistemomis ir tos veiklos vadyba.

Todėl dabartiniai ir galimi ateities iššūkiai ir jų sprendimo būdai turi būti nagrinėjami šeimos ūkių veiklos kontekste. Panešėjas tikisi, kad dalyviai iškeltąsias idėjas ir problemas parveš į savo šalis ir jas tinkamai įvertins.

Dr. R. Buržė (Dr. Ir. Robin Bourgeois) iš  Italijos ir  dr. N. Ferandas (Nils Ferrand) iš Prancūzijos pranešime "Šeimos ūkininkavimo ateitis: būtinybė pasiekti tampresnius ryšius"  kalbėjo apie žemės ūkio ir  maisto produktų gamybos ateitį. Įdomu tai, kad minėtąsias ateities tendencijas jie siejo tik su šeimos ūkiais. 

Kaip vieną iš ateities galimybių autoriai numato šeimos ūkių klasterių atsiradimą. Bet apskritai kokia kryptimi vystysis šeimos ūkiai ateityje, autoriai nesiima spręsti dėl daugelio ateities faktorių neapibrėžtumų. T.y., šeimos ūkių veiklą nulems vartojimo tendencijos, kurios pasižymi prieštaringumu- maisto pigumas, jo saugumas, dietinio maisto poreikis, tiekimo grandžių veikla, kaimo ir miesto vystymo politikos, privačios investicijos, visuomenės ir suinteresuotųjų asmenų (juridinių) įtaka, normatyvinių aktų leidyba. Visa ši įtaka ir sąveika tampriai realizuosis ir bus naudojama per informacines ir komunikacines technologijas (ICT). Todėl ICT svarba ir jos naudojimas ateities žemės ūkyje augs. Šeimos ūkiai turės ūkininkauti informacinėje aplinkoje ir ja intensyviai naudotis.

Dr. A. Maru iš Italijos pranešime "Globalių informacinių ir ryšio technologijų taikymo žemės ūkyje dabartinė būklė  ir galimos ateities tendencijos" priminė, kad ICT smarkiai vystosi. Šeimos ūkininkai, kaip vidurinioji visuomenės klasė, yra lankstūs ir atviri ICT naudojimui.

Pranešėjas prognozuoja, kad ateityje bus sukurtos ir visuomenė vis labiau naudosis kompleksinėmis adaptyviomis ICT sistemomis. Taip pat informacijos priėjimo ir bendro naudojimo (angl. sharing) poreikis tik didės.

Kiti pranešėjai nagrinėjo ir konkrečius ICT pritaikymus šeimos ūkiams ir žemė ūkiui. Tai įvairios duomenų bazės ir kt. komunikacijų galimybės. Pvz. davikliai gali perduoti duomenis iš lauko tiesiai į kompiuterį bevieliu ryšiu, ūkininkai specializuotų intelektualiųjų kompiuterinių sistemų pagalba gali gauti reikalingus kompleksinius sprendimus.  Buvo pareikšta nuomonė, kad atskiros informacijos ar faktų rinkimas duomenų bazėse gali nebeatikti šiuolaikinių tendencijų, nes tų pavienių faktų iš įvairių duomenų bazių kompleksinis panaudojimas ir galimo veiklos sprendimo radimas žmogui gali būti per sudėtingas ir laiką sunaudojantis.

Sekcijose buvo pateikti įvairių pasaulio šalių konkrečių šeimos ūkių duomenys ir darbo grupėse buvo ieškoma efektyvių ūkininkavimo sprendimų tiems ūkiams ir planuojama ūkio ateities perspektyvos, įskaitant technologijų progresą, tos šalies ir pasaulio ateities tendencijas, iki 50 metų į priekį.

Vienos darbo grupės, kurioje dirbo ir Lietuvos dalyviai, sudarytuosius sprendimus ir prognozes, buvo patikėta pristatyti Lietuvos Šeimos Ūkininkų sąjungos atstovams.  Matyt, tai rodo, kad buvo pasitikėta Lietuvos atstovu žiniomis ir patirtimi.

Filmukas apie renginį: https://www.youtube.com/watch?v=-Z8EUF-cTYU

                          Informaciją parengė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos ekspertas O. Purvinis