Ukmergės rajone įvyko lauko dienos seminaras apie aktinidijų auginimą

Mokymai įgyvendinami pagal Europos Sąjungos (ES) remiamą projektą „Perpspektyvių vaistinių augalų auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant saulės energiją, sklaida“.

Mokymų dalyviai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su aktinidojų įveisimo, auginimo bei priežūros reikalavimais. Buvo mokoma, kaip turėtų būti paruošiama dirva, kokia sodinimo tvarka bei priežiūros subtilybės. Savo patirtimi dalinosi ir ūkininkas Jonas Matelis.

Aktinidija – tai tarsi mini kiviai – maistinga, gardi uoga, kuri tikrai savo skoniu nenusileidžia kitoms uogoms. Aktinidijos tėvynė – Rytų Azija. Lietuvoje aktinidija pradėta auginti maždaug prieš šimtą metų, pasaulyje populiariausios kiniškos aktinidijos, tačiau vėsiam klimatui auginamos kitos jų rūšys – margalapė ir smailialapė aktinidija. Aktinidija – dvinamis kryžmadulkis augalas, jų būna ir moteriškos ir vyriškos giminės. Taigi norint, kad šie augalai derėtų, būtina pasisodinti ir vienų, ir kitų. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas minėjo jog labiausiai vertinama aktinidijų savybė – itin didelis vitamino C kiekis, kuris sudaro net 1 proc. visos uogos masės. Aktinidijų uogose vitamino C yra tiek pat, kiek ir erškėtuogėse, 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose, 20 kartų – nei citrinose, net 40 kartų – nei obuoliuose ir 200 kartų daugiau negu vynuogėse. Pasak V.Pranckiečio, kad organizmas gautų pakankamai vitamino C, žmogui per parą užtektu suvalgyti vieną didelę aktinidiją – (~3,5 g.).

Seminaras sąjunga kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu bei asociacija "Slėnis Nemunas".

Keletas akimirkų iš lauko dienos:

Panašūs mokymai planuojami ir kituose Lietuvos rajonuose (daugiau informacijos www.seimosukiai.lt)