Smulkus ir vidutinis šeimos ūkis – patrauklu, gražu, skanu
Mintį, kaip skatinti ūkininkus ne tik auginti, bet pagamintą produkciją parduoti tiesiogiai vartotojui brandinau dar prieš ateinant dirbti į žemės ūkio ministeriją. Galiu pasidžiaugti, kad ši idėja sulaukė didelio palaikymo ne tik daugelio ūkininkų tarpe, bet ypač tarp mūsų išrankių vartotojų. Be to, svarbu paminėti, kad Europa vis daugiau dėmesio kreipia į smulkius ir vidutinius ūkius. Tai, kas Lietuvoje įgyvendinama pastaruosius kelerius metus, nuspręsta plėtoti visoje ES ir tam numatyti paramą ateinančioje 2014-2020 m. naujoje finansinėje perspektyvoje. Mes visi jau seniai turėjome suprasti apie būtinybę remti smulkų ir vidutinį ūkį, tiesioginį žemės ūkio produkcijos pardavimą vartotojams. Tokiu būdu mes galime stabdyti emigraciją, išsaugoti gyvą Lietuvos kaimą, puoselėti tautinį paveldą ir savo tradicijas.
Asmeniškai noriu padėkoti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkui Vidui Juodsnukiui už jo labai naudingą darbą buriant smulkius ir vidutinius ūkininkus bei skatinant juos tiesiogiai parduoti savo produktus pirkėjams. Būtent jo dėka Kauno senamiestyje prieš ketverius metus įsikūrė pirmasis Lietuvoje ūkininkų turgelis. Per šiuos pastaruosius ketverius metus šalyje įsteigti 67 turgeliai, kuriuose kasmet savo produkciją parduoda per 600 ūkininkų. Europoje šis judėjimas taip pat labai ryškus. Remiantis statistikos duomenimis, ES apie 15 proc. ūkininkų savo produkciją parduoda tiesiogiai vartotojui.
Mano nuomone, smulkus ir vidutinis ūkis yra labai lankstus, geba daug greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, įtikti vartotojui, nėra supančiotas paskolų grandinėmis. Tiesioginių pardavimų dėka, ūkininkai didina savo konkurencingumą, kas lemia padidėjusias pajamas. Tokiu būdu gerėja pirkėjo ir gamintojo tiesioginis bendradarbiavimas, dėmesys koncentruojamas į parduodamų produktų išskirtinumą, pardavėjas stengiasi, kad jo produktas būtų šviežesnis, išskirtinių skoninių ar kokybinių savybių, o kainos požiūriu sėkmingai konkuruoja lyginant su mažmenine prekyba.
Prekiautojai turgeliuose prekiauja tik savo užauginta ar pagaminta produkcija ir pateikia tai įrodančius dokumentus: ūkininko, sodininko, bitininko pažymėjimus arba ekologinio, išskirtinės kokybės ar tautinio paveldo produkto gamintojo sertifikatus.
Pirkėjams pateikiami įvairūs produktai, pagaminti pagal senus nacionalinius tradicinius receptus, kuriamos naujos receptūros, siekiant patenkinti išrankius ir norinčius natūralių produktų pirkėjus.
Per pastaruosius ketverius metus matome kaip išsiplėtė ūkininkų gaminamos produkcijos asortimentas, pagerėjo kokybė, o eilės, kurios buvo nuo pat pradžių, išliko. Jos pats geriausias kriterijus, vertinant ūkininkų pastangas gaminti kokybiškai, skaniai ir sveikai. Vartotojų įvertinimas skatina ūkininkus ne tik naudotis šio finansinio periodo ES parama, įsigyjant prekybai reikalingas priemones, bet ir siūlyti, kad ateityje ji dar labiau būtų plečiama. Tenka pasidžiaugti, kad jau ir šioje 2007-2013 m. finansinėje perspektyvoje pavyko Europos Komisiją įtikinti, kad būtų skiriama investicinė parama, steigiant ūkininkų parduotuvėles kaimuose ir remiant mobiliuosius turgelius, kuriuose prekiaujama ir miestuose.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas, tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvertinimas: per pastaruosius metus, kai buvo vystoma ūkininkų turgelių veikla Lietuvoje, dėl čia parduodamos produkcijos nebuvo nei vieno rimtesnio užkrečiamųjų ligų protrūkio ar susirgimo. Ir tai, pats geriausias bendradarbiavimo tarp kontrolę atliekančios institucijos ir ūkininkų indikatorius. Esu įsitikinęs, kad ūkininkai nėra suinteresuoti gaminti nekokybišką produkciją ar kaip nors kitaip pažeisti reikalavimus. Jie patys supranta, kad užtenka tik kartą suklysti, ir tai gali būti jų šeimos verslo pabaiga.
Matant šią pastarųjų metų plėtros tendenciją, į smulkių ir vidutinių ūkių ateitį išties galima žvelgti su optimizmu. Todėl linkiu naudingo ir prasmingo produkcijos augintojo ir pirkėjo bendradarbiavimo.
LR Žemės ūkio viceministras
Mindaugas KUKLIERIUS