Kaune nuskambėjo žemdirbių įpareigojimai valdžiai

2013 m. kovo 22 d., Kauno sporto halėje įvyko Visuotinis žemdirbių suvažiavimas. Į renginį susirinko apie tris tūkstančius ūkininkų ir kaimo žmonių iš visos Lietuvos. Ministrui Pirmininkui suvažiavime atstovavo šiuo metu jį pavaduojantis Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, LR prezidentei – patarėja Edita Kriščiūnienė. Suvažiavime dalyvavo Europos Parlamento nariai Zigmantas Balčytis, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Valdemar Tomaševski, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Bronius Pauža, Seimo nariai Rima Baškienė, Kazimieras Starkevičius, Edmundas Jonyla, Petras Čimbaras, Jonas Kondrotas, Vytautas Kamblevičius, Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Žemės ūkio viceministrai Mindaugas Kuklierius ir Leokadija Počikovska, Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Martinonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Romualda Kavaliauskienė.

Taip pat suvažiavime dalyvavo ministrų patarėjai, ministerijų atstovai, įstaigų prie ministerijų vadovai, rajonų merai, vicemerai, administracijos direktoriai, žemės ūkio skyrių vedėjai, ŽŪR nariai ir socialiniai partneriai.

Suvažiavimą pradėjo sveikinimo žodį taręs ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, pabrėžęs žemdirbių vienybės poreikį. „Norint pasiekti tikslą būtina dirbti drauge. Tik vieningai ir atkakliai veikdami galėsime pasiekti bendrą ir tokį svarbų tikslą – gražų, klestintį, Lietuvos kaimą. Taigi, norėčiau palinkėti, kad šiame suvažiavime priimti sprendimai vestų prie šios vizijos įgyvendinimo.“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė gerbiąs žemdirbių darbą. „Mes žinome, kiek daug triūso ir pastangų jūs įdedate ir prisidedate prie valstybės BVP kūrimo. Jūs keliate Lietuvos ekonomiką, esate labai reikšmingi visam Lietuvos ūkiui ir jūsų pastangos bei veikla yra labai matoma. Tai, kad jūs tarpusavyje sugebate tarpusavyje bendradarbiauti, bendrauti, palaikyti gerus ryšius, padėti vieni kitiems duoda labai gerą rezultatą“, - suvažiavimo dalyvius sveikino Seimo pirmininkas.

Sveikinimą žemdirbiams perdavė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Atsakingas ūkininkavimas - tai ne tik modernus ūkis ar rekordinis derlius. Tai kasdienis rūpinimasis savo kraštu, savo bendruomene, kaimo mokykla, biblioteka ir tradicijų puoselėjimu. Ten, kur stiprios ir vieningos bendruomenės, pokyčiai ateina greičiau", - pabrėžė šalies vadovė. Prezidentės teigimu, bendros pastangos padėjo iškovoti teisingesnį finansavimą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai naujame ES biudžete, nors sąlygos buvo labai sudėtingos. Tačiau tam, kad situacija pasikeistų iš esmės, reikia ne tik politinių pastangų. Reikalingas ir svarus ūkininkų indėlis. Lietuvos pozicijas gali sustiprinti tik skaidrumas, pagrįsta ir objektyvi informacija apie patiriamas sąnaudas, tvirti ir neginčijami argumentai. Pasak šalies vadovės, Lietuvos žemdirbių darbštumas ir meilė žemei, žinių siekis ir imlumas naujovėms jau pakeitė Lietuvos kaimą - jis tampa modernus ir konkurencingas. Prezidentės teigimu, suvažiavimas, kuriame dalyvauja keli tūkstančiai ūkininkų iš visos Lietuvos, yra puiki galimybė apžvelgti padėtį šalies žemės ūkyje, aptarti vykstančias permainas ir atvirai pakalbėti apie svarbiausias problemas. Šalies vadovė palinkėjo žemdirbiams prasmingų diskusijų ir ilgalaikių sprendimų Lietuvos labui.

Ministro Pirmininko vardu suvažiavimo delegatus sveikino jį pavaduojantis Finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministras perdavė Premjero ir Vyriausybės linkėjimus. „Mūsų tautos galios slypi kaime, pagarboje gamtai, todėl kaimo griūtis būtų itin skaudi. Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti įvairias kaimo stiprinimo priemones. Taip sukurtume kaimą, kuris gamintų daug gerų produktų ir skirtumai tarp miesto ir kaimo sumažėtų” – kalbėjo ministras.

Žemės ūkio problemas suvažiavimo metu pristatė ir ekspertai bei žemdirbių savivaldos lyderiai, ir patys ūkininkai. Suvažiavime buvo svarstomi ūkininkams šiuo metu aktualiausi klausimai. Aptarta dabartinė žemės ūkio situacija, padėtis grūdų, gyvulininkystės, pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose. Taip kalbėta apie mūsų laukiančią naują 2014-2020 m. Europos sąjungos finansinę perspektyvą – kokie pokyčiai laukia, kokios bus žemės ūkio finansavimo galimybės. Vyko diskusijos dėl  mokestinės aplinkos, spręsta žemės pardavimo užsieniečiams problema.

Įvairių žemės ūkio sektorių situaciją ir finansinę ateities perspektyvą suvažiavimo metu pristatė ŽŪR pirmininkas A.Stančikas, jam talkino ūkininkas, Kėdainių rajono žemdirbių asociacijos narys A.Macijauskas. „Deja, šiandien Lietuvos žemės ūkis klestėjimu pasigirti negali. Praėjusias metais augalininkystės ūkių rezultatai buvo gana geri – geras pasitaikė ir derlius, ir kainos. Tačiau turime nepamiršti, jog tai – ne ilgalaikė tendencija, o vienerių metų sėkmė. Augalininkystės ūkių pelningumui didžiulę įtaką daro gamtos išdaigos, nuo kurių nesame apsaugoti. Kainos pasaulinėse rinkose taip pat svyruoja, jas prognozuoti sunku. Taigi, vieneri geri metai toli gražu nereiškia, jog ta sėkmė tęsis. Tuo tarpu gyvulininkystės sektoriaus problemos kur kas akivaizdesnės. Nuolat mažėja gyvulių skaičius. Ypač tai akivaizdu pieno sektoriuje – per metus jis susitraukia apie 10-15 tūkstančių karvių. Tokios tendencijos verčia sunerimti, kad taip palaipsniui besitraukdamas Lietuvos pieno sektorius visiškai išnyks. Tai skaudžiai atsilieptų ne tik žemės ūkiui, bet ir plačiai išvystytai, daug investicijų sutraukusiai pieno perdirbimo pramonei, suteikiančiai darbo vietas daugeliui Lietuvos žmonių. Nerimą kelia ir mėsinės gyvulininkystės sektorius. Šiai perspektyviai ūkio šakai trūksta stipraus postūmio, kuris paskatintų jos raidą. Mėsinių galvijų nemažai Žemaitijoje, tačiau, pvz. Dzūkijoje, kur žemės taip pat nėra derlingos ir ši ūkio šaka galėtų būti plačiau vystoma, to nėra. Šie pavyzdžiai rodo, jog Vyriausybės numatytas prioriteto suteikimas gyvulininkystei tikrai reikalingas. Ties išnykimo riba atsidūrę Lietuvos šiltnamiai. Mūsų daržininkams yra atviros plačios Rytų rinkos, tačiau ši ūkio šaka susiduria su daugeliu problemų, kurios trukdo sparčiai vystytis“ – Lietuvos žemės ūkio problemas vardijo ŽŪR pirmininkas.

ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pristatė klausimą apie mokestinę žemės ūkio aplinką ir ragino valstybės valdžią nekelti esamų mokesčių žemės ūkiui ir nepridėti naujų. “Leiskite žemės ūkiui atstoti ant kojų ir tik tada kalbėkime apie nauju mokesčių įvedimą ar esamų didinimą” – kalbėjo B. Markauskas.

Žemės pardavimo užsieniečiams bei spekuliacijos žemę problemas nagrinėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, ūkininkas Z. Aleksandravičius bei Pranciškus Šliužas. Z. Aleksandravičius priekaištavo valstybės valdžiai kad nuolat vėluojama priimti žemės ūkiui svarbius sprendimus, o žemdirbiai dėl to negali matyti ateities perspektyvų. Ūkininkas taip pat priminė, jog 2014 m. baigsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu užsienio subjektai negalėjo įsigyti žemės Lietuvoje.

P. Šliužas pateikė žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo organizavimo planą ir visus ragino aktyviai dalyvauti, nes nuo visų priklausys: žemė liks lietuviams ar taps užsieniečių preke. ŽŪR pirmininkas, komentuodamas šį klausimą, priminė, jog pereinamasis laikotarpis buvo numatytas kaip atsvara kitam pereinamajam laikotarpiui, kurio pabaigoje Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos turėjo susilyginti su ES vidurkiu. Šis pereinamasis laikotarpis baigėsi, Lietuva puikiai prisitaikė prie ES aplinkosauginių ir kitų reikalavimų – juos vykdome netgi stropiau, nei ES senbuvės. Tačiau tiesioginių išmokų suvienodinimo mums niekas nežada – 90 proc. ES vidurkio pagal dabartines tendencijas pasiektume nebent 2028 m. Todėl A.Stančikas pasiūlė – jei pratęsiamas vienas pereinamasis laikotarpis, turėtų prasitęsti ir kitas, t.y. žemė užsieniečiams neturėtų būti parduodama, iki kol nesusilygins ES tiesioginės išmokos. Šį pasiūlymą palydėjo gausūs susirinkusiųjų plojimai.

Apie kaimo socialinę ir ekonominę būklę kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto direktorė prof. dr. Vlada Vitunskienė, drauge su ūkininke B. Dumbriene.

Suvažiavime taip pat pasisakė būrys ūkininkų, atstovaujančių visą Lietuvą. Žemdirbių poziciją išsakė Raimundas Jovarauskas, Vytautas Rakickas, Jeronimas Kraujelis, Algis Gaižutis, Vytautas Šlikas, Dalia Tautkienė, Rimantas Šerlinskas, Vidas Juodsnukis, Nikolajus Dubnikovas, Jonas Vilionis, Mykolas Hofertas. Jonas Nairauskas atskirai pasisakė prieš skalūnų dujų išgavimą Lietuvoje. „Tam, kad geologai ateitų į jūsų žemių gelmes, pirmiausia jie turi ateiti pas jus” priešintis dujų žvalgymui ragino J. Nairauskas.

ŽŪR pirmininkas džiaugėsi tokiu plačiu į suvažiavimą susirinkusių žmonių spektru. „Tai puikiai parodo žemdirbių vienybę ir atkaklumą kovojant dėl šviesesnio rytojaus” – kalbėjo A.Stančikas. „Į problemų sprendimą įtraukdami ir pačius ūkininkus, ir ekspertus, žemdirbių savivaldos ir mokslo atstovus, taip pat ir valstybės valdžią, galime surasti priimtiniausius sprendimus”.

Į žemdirbių kalbas atsakęs Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna deklaravo ministerijos atvirumą žemdirbių savivaldai. „Kas mėnesį susitinkame su Žemės ūkio rūmais, į visas darbo grupes kviečiame žemdirbių savivaldos atstovus“ – kalbėjo ministras. Komentuodamas rezoliuciją V. Jukna teigė, kad kai kurie jos punktai jau įgyvendinami. Ministras apgailestavo dėl žemdirbystės specialistų trūkumo, kalbėjo apie planus aplankyti visus Lietuvos rajonus. „Mes norime dirbti taip, kaip to reikia Jums, kad Lietuvos ūkis būtų konkurencingas. Padėsime Jums kaip galėsime“ – žadėjo ministras.

Į žemdirbių reikalavimus atsakė Seimo narys Kazimieras Starkevičius, taip pat pasisakė Ramūnas Karbauskis, teigęs, jog žemdirbių savivalda didesnes galias įgis tik tada, kai bus išlaikoma iš visuotinio žemdirbių mokesčio, o priklausymas žemdirbių savivaldai taip pat bus visuotinis.

Žemdirbių pasiūlymai sugulė į rezoliuciją, kuri įteikta valstybės vadovams. „Tikime, jog valdžia išgirs žemdirbių pasiūlymus ir juos pritaikys savo politikoje. Juk tik konsultuojantis su pačiais žemdirbiais, išklausant jų nuomonę ir siūlymus, galima pasiekti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas atgytų ir sustiprėtų“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas. Suvažiavimo rezoliucija taip pat bus nuvežta į Briuselį ir pristatyta COPA-COGECA organizacijai, jungiančiai Europos Sąjungos žemdirbių asociacijas bei kooperatyvus.

ŽŪR informacija